\n<\/p>\n
2024 m. prad\u017eioje \u016bgtel\u0117j\u0119s nedarbas paskutin\u012fj\u012f met\u0173 ketvirt\u012f suma\u017e\u0117jo. Tam did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo aug\u0119s u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius ir darbo j\u0117gos aktyvumo lygis, taip pat susitrauk\u0119s jaunimo nedarbas. Darbo u\u017emokes\u010dio augimas spalio\u2013gruod\u017eio m\u0117n. i\u0161laik\u0117 dvi\u017eenkl\u012f temp\u0105, jis ir toliau spar\u010diau did\u0117ja vie\u0161ajame sektoriuje.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Komentuoja\u00a0Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus\u00a0vyresnysis ekonomistas\u00a0Bartas Baltu\u0161is<\/strong><\/p>\n Darbuotoj\u0173 su reikiama kvalifikacija pasi\u016bla ir toliau nepasiveja paklausos, o tai darbuotojams leid\u017eia palaikyti stipri\u0105 derybin\u0119 gali\u0105 ir tai palaiko darbo u\u017emokes\u010dio augim\u0105.<\/strong> Remiantis ketvirtojo ketvir\u010dio Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros\u00a0(VDA) duomenimis, darbo u\u017emokestis \u0161alies \u016bkyje \u016bgtel\u0117jo 10,7 proc. (\u017er. 1 pav.), o nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 prad\u017eios stebima darbo u\u017emokes\u010dio augimo dinamika vie\u0161ajame ir priva\u010diajame sektoriuose nepasikeit\u0117: vie\u0161ajame sektoriuje darbo u\u017emokestis ir toliau kilo spartesniu metiniu tempu (14,5\u00a0%) nei priva\u010diajame (8,9 %). Daugiausia prie vie\u0161ojo sektoriaus darbo u\u017emokes\u010dio augimo prisideda spar\u010diai did\u0117jantys \u0161vietimo ir sveikatos apsaugos darbuotoj\u0173 atlyginimai. Vertinant istori\u0161kai, darbo pajamos ir toliau did\u0117ja spar\u010diai (\u017er. 2 pav.). O \u012ftampa darbo rinkoje vis dar yra artima istori\u0161kai auk\u0161tam lygiui, tai rodo ir beveik 2 proc. jau kur\u012f laik\u0105 siekiantis laisv\u0173 darbo viet\u0173 lygis.<\/p>\n Met\u0173 prad\u017eioje \u016bgtel\u0117j\u0119s nedarbas suma\u017e\u0117jo.<\/strong> 2024 m. ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f nedarbo lygis Lietuvoje sudar\u0117 6,5 proc. ir buvo 0,9 proc. punkto ma\u017eesnis nei prie\u0161 metus. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 nedarbo kritimui tur\u0117jo aug\u0119s u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius ir darbo j\u0117gos aktyvumo lygis (\u017er. 4 pav.). Pasteb\u0117tina, kad prie bendro nedarbo lygio suma\u017e\u0117jimo reik\u0161mingai prisid\u0117jo susitrauk\u0119s jaunimo nedarbas (\u017er. 5 pav.): daugiau nei 5 proc. punkto per metus suma\u017e\u0117j\u0119s jaunimo nedarbo lygis l\u0117m\u0117 apie du penktadalius viso nedarbo lygio susitraukimo. Kita vertus, ilgalaiki\u0173 bedarbi\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo. \u0160iuo metu jie sudaro apie 43 proc. vis\u0173 bedarbi\u0173 \u2013 tai did\u017eiausia dalis nuo 2021 m. pabaigos.<\/p>\n U\u017eimt\u0173j\u01731<\/sup>\u00a0skai\u010dius \u0161alyje per metus padid\u0117jo, ta\u010diau u\u017eimtumo raida atskiruose sektoriuose nevienoda.<\/strong> Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f bendras u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius \u0161alyje buvo 1,469 mln. 1 proc. didesnis nei 2023 m. tuo pa\u010diu laikotarpiu (\u017er. 6 pav.). Dirban\u010di\u0173j\u0173 gaus\u0117jo apdirbamosios gamybos, kasybos ir energetikos veiklose. Pana\u0161us augimas fiksuotas finans\u0173 ir draudimo bei informacijos ir ry\u0161i\u0173 veiklose. U\u017eimtumo raid\u0105 Lietuvoje itin neigiamai veik\u0117 sunkumai transporto sektoriuje. \u0160ios veiklos s\u0105sting\u012f l\u0117m\u0117 vangi Europos S\u0105jungos (ES) ekonomikos raida ir susidar\u0119s perve\u017eim\u0173 paj\u0117gum\u0173 perteklius Vakar\u0173 rinkose.<\/p>\n Kelet\u0105 met\u0173 spar\u010diai kylantis darbo u\u017emokestis skatina \u012f Lietuvos darbo rink\u0105 \u012fsilieti ir labiau i\u0161sivys\u010diusi\u0173 ES valstybi\u0173 gyventojus.<\/strong> Bendras u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius Lietuvoje per metus padid\u0117jo beveik 23 t\u016bkst. (1,6 %), i\u0161 j\u0173 13 t\u016bkst. sudar\u0117 ne Lietuvos pilie\u010diai2<\/sup>. ES pilie\u010diai (daugiausia i\u0161 Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos) nul\u0117m\u0117 \u0161iek tiek daugiau nei ketvirtadal\u012f viso u\u017eimt\u0173j\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 padid\u0117jimo. Pla\u010diau apie Lietuvos demografines tendencijas 2024 m. skaitykite kovo 12 d. Lietuvos ekonomikos ap\u017evalgoje.<\/p>\n 1<\/sup>\u00a0U\u017eimtieji, dirbantys pagal darbo sutartis.<\/p>\n 2<\/sup>\u00a0Bendras u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius imamas i\u0161 VDA, u\u017esienie\u010di\u0173 \u2013 i\u0161 U\u017eimtumo tarnybos. Daroma prielaida, kad \u0161ie duomenys tarpusavyje palyginami.<\/p>\n<\/p><\/div>\n