Padid\u0117jusios pal\u016bkan\u0173 normos daugeliui \u012fmoni\u0173 nesudar\u0117 rimtesni\u0173 sunkum\u0173 gr\u0105\u017einti paskolas. Reik\u0161mingai padid\u0117jo \u012f bankus d\u0117l paskol\u0173 besikreipusi\u0173 \u012fmoni\u0173 dalis, ta\u010diau neretu atveju \u0161ie pra\u0161ymai b\u016bna nes\u0117kmingi, tod\u0117l verslas ir toliau daugiausia finansuojamas vidiniais i\u0161tekliais, rodo naujausios \u012fmoni\u0173 apklausos duomenys. Savo perspektyvas \u012fmon\u0117s vertina teigiamai, dauguma j\u0173 nemano, kad did\u0117s bankrot\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eNepaisant nema\u017e\u0117jan\u010di\u0173 i\u0161or\u0117s i\u0161\u0161\u016bki\u0173, pra\u0117j\u0119 metai Lietuvos verslui i\u0161 esm\u0117s buvo s\u0117kmingi \u2013 dauguma \u012fmoni\u0173 dirbo pelningai, didino pardavim\u0173 apimt\u012f ir darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173. \u012emoni\u0173 finansin\u0117 sveikata taip pat yra palyginti gera, jos teb\u0117ra atsparios, o savo perspektyvas vertina gana optimisti\u0161kai\u201c, \u2013 sako Finansinio stabilumo departamento Makroprudencin\u0117s analiz\u0117s skyriaus ekonomistas Justinas Skurkis.<\/p>\n
Teigiamai savo esam\u0105 finansin\u0119 b\u016bkl\u0119 vertinan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 apklausos vykdymo metu buvo 39 proc. punktais daugiau nei neigiamai. Geriausiai savo finansin\u0119 b\u016bkl\u0119 vertina didel\u0117s, pras\u010diausiai \u2013 ma\u017eos \u012fmon\u0117s, o tarp svarbiausi\u0173 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 dariusi\u0173 veiksni\u0173 \u012fmon\u0117s mini auk\u0161t\u0105 infliacij\u0105, dideles pal\u016bkan\u0173 normas, suma\u017e\u0117jusi\u0105 u\u017esienio paklaus\u0105 ir tarptautines sankcijas.<\/p>\n
<\/p>\n
Ekonomin\u0117 aplinka neigiamai atsiliep\u0117 \u012fmoni\u0173 parduodam\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 paklausai. Beveik kas ketvirta \u012fmon\u0117 paklausos suma\u017e\u0117jim\u0105 \u012fvardijo kaip svarbiausi\u0105 finansin\u012f sunkum\u0105, o nepakankama paklausa skund\u0117si 58 proc. \u012fmoni\u0173. Per didel\u0117s skol\u0173 tvarkymo i\u0161laidos ir nesubalansuoti pinig\u0173 srautai buvo aktual\u016bs 46 proc. \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
\u012emoni\u0173 savininkams nenorint prisiimti papildom\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, beveik pus\u0117 \u012fmoni\u0173 savo kasdienei veiklai ir investicijoms finansuoti kliaujasi i\u0161skirtinai nuosavomis l\u0117\u0161omis, ketvirtadalis vidiniais i\u0161tekliais padengia daugiau nei 50 proc. finansavimo poreikio. Ma\u017eiausiai vidiniais i\u0161tekliais remiasi nekilnojamojo turto operacij\u0173 \u012fmon\u0117s \u2013 tik vidini\u0173 \u0161altini\u0173 savo veiklai finansuoti pakanka 30 proc. \u0161io sektoriaus \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
I\u0161 i\u0161orini\u0173 veiklos finansavimosi \u0161altini\u0173 \u012fmon\u0117s per pastaruosius metus daugiausia naudojosi lizingu, i\u0161perkam\u0105ja nuoma arba faktoringu (56 %), paskolomis i\u0161 Lietuvoje veikian\u010di\u0173 kredito \u012fstaig\u0173 (43 %), prekybos kreditais (26 %), Europos S\u0105jungos fond\u0173 l\u0117\u0161omis (24 %).<\/p>\n
Atsiradus naujam finansavimo poreikiui, \u012fmon\u0117s skolint\u0173si i\u0161 kredito \u012fstaig\u0173, siekt\u0173 ne\u012fkeisti jokio turto. Per pastaruosius 12 m\u0117n. \u012f finans\u0173 \u012fstaigas d\u0117l paskol\u0173 besikreipusi\u0173 \u012fmoni\u0173 dalis beveik padvigub\u0117jo\u00a0\u2013 nuo 25 proc. (2023 m.) iki 45 proc. (2024 m.).<\/p>\n
Nors kredito \u012fstaig\u0173 atmest\u0173 ir tik i\u0161 dalies patenkint\u0173 paskol\u0173 parai\u0161k\u0173 dalis pasiek\u0117 istori\u0161kai auk\u0161t\u0105 lyg\u012f, su sunkumais skolinantis susidurian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 dalis ir toliau yra nepakitusi \u2013 \u012fmon\u0117s skolinasi kitur.<\/p>\n
![\"Apklausa:](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/LB-imoniu-apklausa-2502-1920x1080-2%20(1).png\")
<\/p>\n
\u012emoni\u0173, kuri\u0173 paskol\u0173 parai\u0161kos buvo atmestos arba tik i\u0161 dalies patenkintos, dalis per metus padid\u0117jo nuo 32 iki 64 proc. \u012emoni\u0173 teigimu, parai\u0161k\u0173 atmetimo ar nevisi\u0161ko patenkinimo da\u017eniausios prie\u017eastys yra per dideli jau turimi \u012fmon\u0117s \u012fsipareigojimai (39 %), bendra ekonomin\u0117 aplinka (17 %) ir nepakankamas u\u017estatas (16 %). Sulaukusios atmest\u0173 ar nevisi\u0161kai patenkinam\u0173 parai\u0161k\u0173, \u012fmon\u0117s rado galimybi\u0173 pasiskolinti kitur: i\u0161 fizini\u0173 asmen\u0173 (32 %), kit\u0173 Lietuvos finans\u0173 \u012fstaig\u0173 (21 %) ar ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 (15 %).<\/p>\n
Apskritai, padaug\u0117jo \u012fmoni\u0173, manan\u010di\u0173, kad skolinimas i\u0161 kredito \u012fstaig\u0173 yra visi\u0161kai arba i\u0161 dalies apribotas \u2013 nuo 27 proc. (2023 m.) iki 45 proc. (2024 m.), ta\u010diau \u0161is lygis teb\u0117ra \u017eemesnis nei 2019\u20132022 m.<\/p>\n
Pakilusios pal\u016bkan\u0173 normos daugumai finans\u0173 \u012fstaigoms \u012fsipareigojim\u0173 tur\u0117jusi\u0173 \u012fmoni\u0173 (54\u00a0%) problem\u0173 vykdyti \u012fsipareigojimus nesuk\u0117l\u0117. Kas penkta \u012fmon\u0117 paskolas gr\u0105\u017einti v\u0117lavo, 16 proc. \u012fmoni\u0173 tur\u0117jo pakeisti esam\u0173 sutar\u010di\u0173 s\u0105lygas, o 9 proc. j\u0173 reik\u0117jo papildomai skolintis, kad gal\u0117t\u0173 gr\u0105\u017einti ankstesnes paskolas. Per metus nuo 44 iki 50 proc. i\u0161augo dalis \u012fmoni\u0173, v\u0117lavusi\u0173 arba visi\u0161kai neapmok\u0117jusi\u0173 s\u0105skait\u0173 kitoms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n
Daugiau nei 60 proc. \u012fmoni\u0173 per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo, ketvirtadalis\u00a0\u2013 palaikyti esam\u0105 apimt\u012f. Produkcijos ar teikiam\u0173 paslaug\u0173 kainas kelti planuoja 55 proc. apklaust\u0173 \u012fmoni\u0173, darbuotoj\u0173 atlyginimus didinti numato 44 proc. \u012fmoni\u0173. Pelno prognoz\u0117s kuklesn\u0117s \u2013 did\u0117jan\u010dio pelno tikisi kas antra \u012fmon\u0117. Darbuotoj\u0173 skai\u010di\u0173 ketina didinti 28, ma\u017einti \u2013 11 proc. \u012fmoni\u0173.<\/p>\n
Bankrot\u0173 tikimyb\u0117 per metus i\u0161 esm\u0117s nepakito \u2013 43 proc. vis\u0173 \u012fmoni\u0173 mano, kad per artimiausius metus gali padid\u0117ti bankrot\u0173 skai\u010dius. Savo arba kituose sektoriuose bankrot\u0173 besitikin\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 daugiausia yra pramon\u0117s segmente \u2013 kas tre\u010dia pramon\u0117s \u012fmon\u0117 prognozuoja situacijos prast\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Ne finans\u0173 \u012fmoni\u0173 apklausa atliekama siekiant gauti informacijos apie \u012fmoni\u0173 finansin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir veiklos tendencijas, \u012fvertinti finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 paklaus\u0105, skolinimosi i\u0161 kredito ir kit\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 poky\u010dius, skolinimo \u012fmon\u0117ms s\u0105lyg\u0173 kait\u0105, neigiamos ekonomin\u0117s aplinkos padarinius bei kitus su \u012fmoni\u0173 sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.<\/p>\n
Lietuvos banko u\u017esakymu atliktos apklausos metu atsakymai gauti i\u0161 501 Lietuvoje veikian\u010dios \u012fmon\u0117s.<\/p>\n
Naujausia \u012emoni\u0173 apklausos ap\u017evalga.<\/em><\/p>\n<\/p><\/div>\n