\n<\/p>\n
Lietuvos bankas pra\u0117jusiais metais i\u0161nagrin\u0117jo rekordi\u0161kai daug vartojimo gin\u010d\u0173. Fiksuotas nesutarim\u0173 su draudikais augimas, o gin\u010d\u0173 su bankais skai\u010dius reik\u0161mingai ma\u017e\u0117jo. D\u0117l taiki\u0173 susitarim\u0173 vartotojams i\u0161mok\u0117ta beveik 400 t\u016bkst. Eur.\u00a0<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eI\u0161nagrin\u0117t\u0173 gin\u010d\u0173 skai\u010dius atspindi finansini\u0173 paslaug\u0173 augimo dinamik\u0105. Stengiam\u0117s kuo geriau suprasti vartotoj\u0173 ir finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 po\u017ei\u016brius, taikyti prevencines priemones ir gin\u010dus spr\u0119sti kuo efektyviau. Vienas svarbiausi\u0173 m\u016bs\u0173 prioritet\u0173 ir toliau yra gin\u010do \u0161ali\u0173 taikinimas, kuris ne tik taupo laik\u0105, ma\u017eina gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo i\u0161laidas, bet ir leid\u017eia i\u0161saugoti konstruktyvius finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 ir j\u0173 klient\u0173 santykius\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko Teis\u0117s ir licencijavimo departamento direktorius Ar\u016bnas Rai\u0161utis. Jis prid\u016br\u0117, kad reaguodamas \u012f did\u0117jant\u012f nesutarim\u0173 su draudikais skai\u010di\u0173, Lietuvos bankas nuolat organizuoja susitikimus su \u0161io sektoriaus atstovais, aptaria problemas, teikia rekomendacijas.<\/p>\n
2024 m. Lietuvos bankas i\u0161nagrin\u0117jo 751 gin\u010d\u0105, susijus\u012f su finansini\u0173 paslaug\u0173 teikimu. Tai did\u017eiausias rodiklis nuo 2012 m., kai centriniam bankui buvo patik\u0117ta u\u017eduotis nagrin\u0117ti gin\u010dus ne teismo tvarka.\u00a0<\/p>\n
Kone kas penktas vartotoj\u0173 ir finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 gin\u010das \u2013 161 atvejis \u2013 baig\u0117si taikiai, \u0161alims pasiekus kompromis\u0105 arba finans\u0173 rinkos dalyviams patenkinus vartotoj\u0173 reikalavimus. D\u0117l taiki\u0173 susitarim\u0173 \u012f Lietuvos bank\u0105 besikreipusiems vartotojams buvo i\u0161mok\u0117ta beveik 395 t\u016bkst. Eur, tai 65 t\u016bkst. Eur didesn\u0117 suma nei 2023 m. Kiekvieno taikaus susitarimo atveju vartotojui i\u0161mok\u0117ta vidutini\u0161kai kiek daugiau nei 2,4 t\u016bkst. Eur suma.\u00a0<\/p>\n
Beveik pus\u0119 i\u0161nagrin\u0117t\u0173 gin\u010d\u0173 (49 %) sudar\u0117 vartotoj\u0173 nesutarimai su draudimo bendrov\u0117mis (371 gin\u010das). Palyginti su 2023 m., j\u0173 skai\u010dius i\u0161augo 35 proc. \u0160alys da\u017eniausiai gin\u010dijosi d\u0117l turto, privalomojo transporto priemoni\u0173 ir kasko draudimo i\u0161mok\u0173. Gin\u010d\u0173 d\u0117l draudimo, susijusio su transporto priemon\u0117mis, skai\u010dius buvo did\u017eiausias per pastaruosius penkerius metus. Bendram nesutarim\u0173 su draudikais skai\u010diaus augimui \u012ftakos tur\u0117jo did\u0117j\u0119s sutar\u010di\u0173 skai\u010dius ir ekonomin\u0117s, meteorologin\u0117s bei kitos prie\u017eastys. Pavyzd\u017eiui, kylant transporto priemoni\u0173, but\u0173 ar kito turto remonto darb\u0173 \u012fkainiams, kyla nesutarim\u0173 d\u0117l draudimo i\u0161mok\u0173 skai\u010diavimo. Gamtos stichijos, kaip antai audros, viesulai ar potvyniai, gali per ne\u012fprastai trump\u0105 laik\u0105 padaryti daug \u017ealos dideliam turt\u0105 apdraudusi\u0173 vartotoj\u0173 \u00a0skai\u010diui.<\/p>\n
Gin\u010dai su bankais (307) sudar\u0117 41 proc. vis\u0173 gin\u010d\u0173. Daugiausia nesutarim\u0173 kilo d\u0117l mok\u0117jimo paslaug\u0173, jie sudaro 90 proc. vis\u0173 su bankais kilusi\u0173 gin\u010d\u0173. Tiesa, j\u0173 skai\u010dius, palyginti su 2023 m., suma\u017e\u0117jo daugiau nei penktadaliu. T\u0105 l\u0117m\u0117 \u0161iek tiek suma\u017e\u0117j\u0119s nesutarim\u0173, susijusi\u0173 su finansiniu suk\u010diavimu mok\u0117jimo srityje, skai\u010dius. Nepaisant \u0161ios tendencijos, gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo praktika rodo, kad finansinio suk\u010diavimo schemos tampa vis sud\u0117tingesn\u0117s ir sunkiau atpa\u017e\u012fstamos \u2013 pavyzd\u017eiui, tiksliau imituojamos interneto svetain\u0117s, \u012ftaigiau apsimetama bank\u0173 atstovais ar mobiliojo ry\u0161io operatori\u0173 darbuotojais ir kt. D\u0117l to Lietuvos bankas primena: vartotojai turi i\u0161likti budr\u016bs ir imtis vis\u0173 reikiam\u0173 saugumo priemoni\u0173, kad apsaugot\u0173 savo l\u0117\u0161as.<\/p>\n
Ap\u017evelgiamu laikotarpiu taip pat i\u0161nagrin\u0117ti 73 vartotoj\u0173 gin\u010dai su kitais finans\u0173 rinkos dalyviais (vartojimo kredito dav\u0117jais, tarpusavio skolinimo platform\u0173 operatoriais, kredito unijomis, elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaigomis, mok\u0117jimo \u012fstaigomis, draudimo brokeri\u0173 \u012fmon\u0117mis ir kt.). \u0160ie nesutarimai sudar\u0117 11 proc. vis\u0173 Lietuvos banko i\u0161nagrin\u0117t\u0173 gin\u010d\u0173.\u00a0<\/p>\n
Daugiau gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo statistikos, Lietuvos banko \u012f\u017evalg\u0173, patarim\u0173 vartotojams, kaip i\u0161vengti nesutarim\u0173 su finansini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jais, kaip apsisaugoti nuo suk\u010di\u0173 ar kaip elgtis nukent\u0117jus, rasite naujausioje Vartojimo gin\u010d\u0173 neteisminio sprendimo ataskaitoje<\/strong>. Finans\u0173 rinkos dalyviai \u010dia ras rekomendacij\u0173 d\u0117l prevencini\u0173 veiksm\u0173.<\/p>\n<\/p><\/div>\n