\n<\/p>\n
Pingant skolinimuisi, gyventojai vis aktyviau skolinasi b\u016bsto \u012fsigijimui, stebimas atsigaunantis \u012fmoni\u0173 skolinimasis. Po aktyvi\u0173 palankesni\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 mar\u017e\u0173 paie\u0161k\u0173 baland\u017eio m\u0117n. refinansavimo ir persitarim\u0173 mastas \u0161iek tiek suma\u017e\u0117jo nuo kovo m\u0117n. fiksuot\u0173 istorini\u0173 auk\u0161tum\u0173, ta\u010diau ir toliau buvo reik\u0161mingas. Nauj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normoms toliau ma\u017e\u0117jant, susidom\u0117jimas \u0161ia taupymo priemone yra prislop\u0119s.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencin\u0117s analiz\u0117s skyriaus vyresnioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Dailydyt\u0117<\/strong><\/p>\n Baland\u017eio m\u0117n. reik\u0161mingiau atsigavo nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms srautai, o paskol\u0173 portfelio augimo tempas\u00a0\u2013 paspart\u0117jo.<\/strong> Euro zonoje \u012fmoni\u0173 kredito portfeliui tebeaugant vangiai (2,6\u00a0% metinis augimas), 16 proc. siekiantis portfelio metinis augimas Lietuvoje kartu su Graikija, Kroatija ir kaimynine Estija vis dar yra vienas did\u017eiausi\u0173 euro zonoje (\u017er. 1 pav.). Iki 4,4 proc. (\u017er. 2 lentel\u0119) suma\u017e\u0117jus nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms pal\u016bkan\u0173 normai, baland\u017eio m\u0117n. nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms srautai pasiek\u0117 334 mln. Eur: palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu pernai, i\u0161augo 20 proc. ir net 56,8 proc. vir\u0161ijo ilgalaik\u012f vidurk\u012f (213 mln. Eur).<\/p>\n Veikiamas ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ir ger\u0117jan\u010dios finansin\u0117s pad\u0117ties, gyventoj\u0173 skolinimosi aktyvumas toliau did\u0117ja.<\/strong> Baland\u017eio m\u0117n. metinis paskol\u0173 portfelio augimas sudar\u0117 11,9 proc. (\u017er. 1 lentel\u0119) \u2013 kartu su Kroatija, Malta ir Estija tai yra vienas did\u017eiausi\u0173 augimo temp\u0173 euro zonoje. Spar\u010diai did\u0117jo tiek b\u016bsto, tiek vartojimo paskol\u0173 teikimas: baland\u017eio m\u0117n. suteikta beveik 3 t\u016bkst. nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173, metinis nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 srauto pokytis sudar\u0117 80 proc., o b\u016bsto paskol\u0173 portfelis per metus i\u0161augo 10,7 proc. ir did\u0117jo spar\u010diausiai nuo 2023 m. vasario m\u0117n. (\u017er. 1 pav. ir 1 lentel\u0119). Nauj\u0173 vartojimo paskol\u0173 Lietuvos rezidentams srautas siek\u0117 beveik 73 mln. Eur \u2013 74 proc. daugiau nei prie\u0161 metus. Vartojimo paskol\u0173 Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje (sudar\u0117 24 %, pa\u0161alinus TF Bank Lietuvos filialo \u012ftak\u01051<\/sup>) tebebuvo spar\u010diausias euro zonoje (\u017er. 1 pav. ir 1 lentel\u0119).<\/p>\n B\u016bsto paskol\u0173 refinansavimo apimtis ir toliau yra daug aktyvesn\u0117 nei prie\u0161 reguliavimo pakeitimus.<\/strong> Po intensyvaus augimo laikotarpio baland\u017eio m\u0117n. refinansuota 218 b\u016bsto paskol\u0173, t. y. 8,8 proc. ma\u017eiau nei kovo m\u0117n. Vis d\u0117lto, palyginti su sausio m\u0117n., kai refinansavimo pakeitimai dar nebuvo \u012fsigalioj\u0119, baland\u017eio m\u0117n. paskol\u0173 refinansuota net 5,5 karto daugiau. B\u016bsto paskol\u0173 persitarim\u0173 taip pat suma\u017e\u0117jo \u2013 persitarta d\u0117l 3,8 t\u016bkst. paskol\u0173 (kovo m\u0117n. \u2013 5,4 t\u016bkst.), persitarim\u0173 srautai suma\u017e\u0117jo nuo kovo m\u0117n. auk\u0161tum\u0173 ir sudar\u0117 345 mln. Eur, t. y. 7,7 proc. ma\u017eiau nei kovo m\u0117n., ta\u010diau beveik 4 kartus daugiau nei vidutini\u0161kai 2024 m. Refinansuodami jau turimas b\u016bsto paskolas ar persitardami d\u0117l j\u0173, baland\u017eio m\u0117n. gyventojai paskol\u0173 mar\u017eas susima\u017eino atitinkamai 0,5 ir 0,3 proc. punkto, o tai per vis\u0105 paskolos laikotarp\u012f jiems leis vidutini\u0161kai sutaupyti po atitinkamai 3,8 t\u016bkst. ir 7 t\u016bkst. Eur.<\/p>\n Ma\u017e\u0117jan\u010dios pal\u016bkan\u0173 normos slopina susidom\u0117jim\u0105 terminuotaisiais ind\u0117liais.<\/strong> Gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos baland\u017eio m\u0117n. suma\u017e\u0117jo iki 2, o \u012fmoni\u0173 \u2013 iki 2,1 proc. (\u017er. 3 lentel\u0119 ir 5 pav.): per metus suma\u017e\u0117jo 1,4 proc. punkto \u2013 tai i\u0161 dalies paai\u0161kina ma\u017e\u0117jant\u012f susidom\u0117jim\u0105 \u0161ia taupymo priemone. Baland\u017eio m\u0117n. gyventoj\u0173 nauj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 srautas dar labiau susitrauk\u0117 ir buvo neigiamas (-72,9 mln. Eur2<\/sup>). Terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 portfelyje sudar\u0117 31 proc., o \u012fmoni\u0173 \u2013 17 proc. Palyginti su euro zonos vidurkiu, gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis Lietuvoje buvo 11 proc. punkt\u0173 didesn\u0117, o \u012fmoni\u0173 \u2013 beveik dvigubai ma\u017eesn\u0117 (\u017er. 6 pav.). Nors skirtumas tarp nauj\u0173 gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 ir b\u016bsto paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 baland\u017eio m\u0117n. sudar\u0117 vos 1,8 proc. punkto, \u012fmoni\u0173 sektoriuje jis buvo \u0161iek tiek didesnis \u2013 2,5 proc. (\u017er. 5 pav.).<\/p>\n