Grie\u017etinama JAV muit\u0173 politika ir augantis neapibr\u0117\u017etumas lemia did\u017eiulius tarptautin\u0117s prekybos poky\u010dius. Nors \u012f protekcionizm\u0105 orientuotos ekonomin\u0117s politikos pakeitimai buvo \u012fgyvendinami tiek ankstesn\u0117s prezidento Donaldo\u00a0Trumpo kadencijos metu, tiek t\u0119siami prezidento Joe\u00a0Bideno valdymo metu, dabartin\u0117 muit\u0173 politika \u017eymi kokybin\u012f l\u016b\u017e\u012f \u2013 \u012fvedami tarifai yra gerokai platesnio masto, grie\u017etesni nei anks\u010diau ir atitinkamai stipriai ardantys nusistov\u0117jusius tarptautin\u0117s prekybos santykius ir pasaulin\u0117s rinkos mast\u0105.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Didelis neapibr\u0117\u017etumas d\u0117l galutinio tarif\u0173 dyd\u017eio ir nusistov\u0117sian\u010di\u0173 prekybos ry\u0161i\u0173 jau prad\u0117jo neigiamai veikti pasaulines finans\u0173 rinkas \u2013 stebimos akcij\u0173 indeks\u0173 korekcijos, svyruoja JAV i\u017edo obligacij\u0173 pajamingumas, o verslas i\u0161 naujo persvarsto investicinius sprendimus. I\u0161aug\u0119s neapibr\u0117\u017etumas tampa reik\u0161mingu tiek priva\u010diojo sektoriaus planavimo, tiek pasaulio ekonomikos dinamikos stabd\u017eiu. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, nat\u016braliai kyla klausimas, kokios yra galimos ekonomin\u0117s pasekm\u0117s Lietuvai?<\/p>\n
Komentuoja <\/em>Kasparas Vasiliauskas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.<\/em><\/p>\n <\/em><\/p>\n Did\u0117jantys JAV importo tarifai daro poveik\u012f Lietuvos ekonomikai pirmiausia per tiesiogin\u012f kanal\u0105 \u2013 dvi\u0161al\u0119 prekyb\u0105 su JAV. <\/strong>JAV yra svarbiausia Lietuvos ne Europos S\u0105jungos (ES) eksporto rinka, kurios reik\u0161m\u0117 nuosekliai augo. JAV rinkos dalis preki\u0173, kurios daugiausia yra eksportuojamos \u012f JAV, eksporte yra labai didel\u0117, o tai leid\u017eia manyti, kad \u0161i\u0173 preki\u0173 gamintojai yra stipriai susaistyti su JAV rinka ir atitinkamai jautr\u016bs poky\u010diams joje. D\u0117l tarif\u0173 j\u0173 produkcijos kaina JAV rinkoje did\u0117ja, o tai ma\u017eina konkurencingum\u0105 ir gali lemti paklausos suma\u017e\u0117jim\u0105 bei neigiam\u0105 poveik\u012f apyvartai.<\/p>\n Vis d\u0117lto yra veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 bent i\u0161 dalies suma\u017einti neigiam\u0105 tarif\u0173 poveik\u012f. Viena vertus, jeigu gaminama produkcija pasi\u017eymi stipriu ne kain\u0173 konkurencingumu (gaminamos auk\u0161tos kokyb\u0117s, specializuotos, sunkiai pakei\u010diamos prek\u0117s ir pan.), tai tokiu atveju paklausa gali tebeb\u016bti stabili net ir pakilus eksporto kainoms. Kita vertus, jeigu \u012fmoni\u0173 finansin\u0117s galimyb\u0117s leid\u017eia, \u012fmon\u0117s gali absorbuoti bent dal\u012f tarif\u0173 na\u0161tos per ma\u017eesnes pelno mar\u017eas, taip i\u0161laikant konkurencingas kainas galutiniam pirk\u0117jui. Nors \u0161i strategija n\u0117ra universali, ypa\u010d tuo atveju, jei veikla yra ma\u017eai pelninga, ta\u010diau net ir dalinis kain\u0173 ma\u017einimas gali pad\u0117ti i\u0161laikyti pozicijas JAV rinkoje.<\/p>\n Eksportuojam\u0173 \u012f JAV preki\u0173 kain\u0173 analiz\u0117 bent i\u0161 dalies patvirtina veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 amortizuoti neigiam\u0105 tarif\u0173 poveik\u012f, egzistavim\u0105. Kai kuri\u0173 preki\u0173, pavyzd\u017eiui, reagent\u0173 ir ferment\u0173, eksporto \u012f JAV kainos yra reik\u0161mingai didesn\u0117s nei t\u0173 pa\u010di\u0173 preki\u0173 eksporto \u012f kitas rinkas kainos. Nors dal\u012f kain\u0173 skirtum\u0173 galima paai\u0161kinti didesn\u0117mis sandorio i\u0161laidomis ar paties eksportuojamo produkto specifika, manytina, kad bent dalis kain\u0173 skirtum\u0173 susidaro d\u0117l didesni\u0173 pelno mar\u017e\u0173. Tai atitinkamai leid\u017eia viltis, kad pelno mar\u017eos gali b\u016bti pakankamos bent daliai neigiamo tarif\u0173 poveikio su\u0161velninti. Be to, nepaisant auk\u0161tesni\u0173 Lietuvos eksporto kain\u0173, palyginti su kit\u0173 \u0161ali\u0173 tos pa\u010dios produkcijos eksportuotojais \u012f JAV, Lietuvos eksporto dalis JAV rinkoje per pastaruosius metus did\u0117jo. Augan\u010dios rinkos dalys, net ir esant didel\u0117ms santykin\u0117ms kainoms, leid\u017eia manyti, kad bent dalis Lietuvos eksporto produkcijos pasi\u017eymi ne kain\u0173 konkurencingumu.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161iuos veiksnius \u2013 ne kain\u0173 konkurencingum\u0105 ir galimyb\u0119 i\u0161 dalies amortizuoti tarif\u0173 poveik\u012f per pelno mar\u017eas, \u2013 manytina, kad tiesioginis tarif\u0173 poveikis Lietuvos ekonomikai teb\u0117ra neigiamas, ta\u010diau riboto masto<\/strong>. Galiausiai, nors atskir\u0173 \u012fmoni\u0173 ar sektori\u0173 lygmeniu poveikis gali b\u016bti juntamas, visos ekonomikos mastu Lietuvos priklausomyb\u0117 nuo JAV rinkos yra santykinai ma\u017ea, ypa\u010d atsi\u017evelgus \u012f taikom\u0173 tarif\u0173 i\u0161imtis ir palyginus su kitomis ES \u0161alimis.<\/p>\n Kitas poveikio kanalas \u2013 netiesioginis – yra reik\u0161mingesnis ir susij\u0119s su tuo, kad Lietuva yra giliai integruota \u012f pasaulines tiekimo grandines. <\/strong>Lietuva gamina tarpinio vartojimo prekes ar teikia paslaugas ES ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 gamintojams, kurie Lietuvos produktus bei paslaugas integruoja \u012f savo produkcij\u0105 ir v\u0117liau eksportuoja \u012f JAV. Taigi, net jeigu galutin\u0117 prek\u0117 \u012f JAV i\u0161keliauja ne tiesiogiai i\u0161 Lietuvos, ta\u010diau jos sud\u0117tyje yra m\u016bs\u0173 \u0161alyje sukurtos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s, tai prekybos suvar\u017eymai kartu ir netiesiogiai ma\u017eina Lietuvos \u012fmoni\u0173 u\u017esakymus. Pavyzd\u017eiui, svarbios Lietuvos prekybos partner\u0117s \u2013 Vokietija, \u0160vedija, Danija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117 \u2013 reik\u0161ming\u0105 dal\u012f savo eksporto nukreipia \u012f JAV. Tad d\u0117l prekybos suvar\u017eym\u0173 ma\u017e\u0117jant u\u017esienio paklausai min\u0117tose \u0161alyse, u\u017esienio paklausa atitinkamai ma\u017e\u0117t\u0173 ir Lietuvoje, o tai neigiamai veikt\u0173 Lietuvos eksporto, \u012fmoni\u0173 pajam\u0173 ir bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius.<\/p>\n Kadangi JAV administracija \u012fveda tarifus did\u017eiajai daliai pasaulio valstybi\u0173, tai netiesioginis poveikio kanalas tampa dar aktualesnis ir reik\u0161mingesnis \u2013 d\u0117l besitraukian\u010dios tarptautin\u0117s prekybos reik\u0161mingai suma\u017e\u0117t\u0173 Lietuvos u\u017esienio paklausa ir padid\u0117t\u0173 neapibr\u0117\u017etumas. Remiantis naujausiais Lietuvos banko vertinimais, ma\u017eesn\u0117 u\u017esienio paklausa, taip pat didesnis neapibr\u0117\u017etumas gal\u0117t\u0173 suma\u017einti Lietuvos BVP augim\u0105 nuo 0,36 iki 0,82 proc. punkto. 2025\u20132029 m. suminis poveikis infliacijai gal\u0117t\u0173 varijuoti nuo \u20130,03 iki 0,14 proc. punkto tuo pa\u010diu laikotarpiu.<\/strong><\/p>\n Skai\u010diuojam\u0173 poveiki\u0173 mastas \u012fvairuoja d\u0117l skirting\u0173 modeliuojam\u0173 tarif\u0173 scenarij\u0173. BVP modeliavimo atveju vir\u0161utinis poveikio r\u0117\u017eis atitinka scenarij\u0173, kai visoms \u0161alims yra taikomi 50 proc. tarifai aliuminiui ir plienui, 25 proc. tarifai automobiliams ir j\u0173 dalims, Kinijai \u2013 30 proc. tarifas, kitoms \u0161alims \u2013 10 proc. tarifas iki 2025 m. liepos 8 d., o v\u0117lesniais laikotarpiais \u012fsigalioja baland\u017eio 2 d. paskelbti individuali\u0173 \u0161ali\u0173 tarifai. \u0160io scenarijaus atveju taip pat laikomasi prielaidos, kad ES imasi atsakom\u0173j\u0173 veiksm\u0173 prie\u0161 JAV, t.y. \u012fveda tarifus importui i\u0161 JAV. Infliacijos modeliavimo atveju vir\u0161utinis poveikio r\u0117\u017eis i\u0161 esm\u0117s atitinka BVP vir\u0161utinio r\u0117\u017eio scenarij\u0173, ta\u010diau daroma nuosaikesn\u0117 prielaida d\u0117l efektyvi\u0173 tarif\u0173 aliuminiui ir plienui ir grie\u017etesn\u0117 prielaida d\u0117l tarif\u0173 Kinijai. Vis d\u0117lto nepriklausomai nuo scenarijaus visi modeliuojami poveikiai leid\u017eia manyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs, ta\u010diau augimas, tik\u0117tina, bus l\u0117tesnis nei scenarijuje be prekybos tarif\u0173.<\/strong><\/p>\n Tad nors dabartiniai prekybos trikd\u017eiai slopina ekonomikos augimo potencial\u0105, Lietuva tik\u0117tina ir toliau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais bus tarp spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 Europos ekonomik\u0173.<\/strong> Vis d\u0117lto nuo pat nepriklausomyb\u0117s prad\u017eios \u0161alies ekonomin\u0117s s\u0117km\u0117s pagrindas buvo gili integracija \u012f pasaulin\u0119 rink\u0105, tod\u0117l ma\u017e\u0117jantis tarptautin\u0117s prekybos mastas nei\u0161vengiamai riboja ilgalaikio augimo galimybes. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, svarbu \u0161\u012f augimo laikotarp\u012f panaudoti didinant ekonomikos atsparum\u0105, toliau \u012fgyvendinant strukt\u016brinius pakeitimus. \u00a0\u00a0<\/p>\n Daugiau apie JAV prekybos politikos \u012ftak\u0105 pasaulio ir Lietuvos ekonomikai bus galima su\u017einoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozi\u0173 pristatyme. Jis\u00a0Lietuvos banke planuojamas bir\u017eelio 12 d. 10 val.<\/p>\n<\/p><\/div>\n![\"Koki\u0105](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/LB%20SoMe%20Lietuva%20JAV%201920x1080%202506%203.png\")
<\/p>\n![\"Koki\u0105](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/LB%20SoMe%20Lietuva%20JAV%201920x1080%202506%202(1).png\")
<\/p>\n