{"id":2013,"date":"2025-07-10T09:05:00","date_gmt":"2025-07-10T09:05:00","guid":{"rendered":"https:\/\/vienapaskola.lt\/index.php\/2025\/07\/10\/imdami-busto-paskola-gyventojai-aktyviau-renkasi-tarp-kintamuju-ir-fiksuotuju-palukanu-normu\/"},"modified":"2025-07-10T09:05:00","modified_gmt":"2025-07-10T09:05:00","slug":"imdami-busto-paskola-gyventojai-aktyviau-renkasi-tarp-kintamuju-ir-fiksuotuju-palukanu-normu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vienapaskola.lt\/index.php\/2025\/07\/10\/imdami-busto-paskola-gyventojai-aktyviau-renkasi-tarp-kintamuju-ir-fiksuotuju-palukanu-normu\/","title":{"rendered":"Imdami b\u016bsto paskol\u0105 gyventojai aktyviau renkasi tarp kintam\u0173j\u0173 ir fiksuot\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173"},"content":{"rendered":"


\n<\/p>\n

\n
\n

Toliau spar\u010diau did\u0117ja paskol\u0173 priva\u010diajam ne finans\u0173 sektoriui portfelis, o gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u012fsigaliojus su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito \u012fstatymo pakeitimams, gyventojai aktyviau naudojasi galimybe rinktis tarp fiksuot\u0173j\u0173 ir kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173. Vis dar reik\u0161minga b\u016bsto paskol\u0173 refinansavimo ir persitarim\u0173 apimtis rodo, kad gyventojai ir toliau aktyviai ie\u0161ko palankesni\u0173 paskol\u0173 s\u0105lyg\u0173. Terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 segmente ir toliau ma\u017e\u0117ja susidom\u0117jimas jais, veikiamas nuosekliai ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173.<\/p>\n<\/p><\/div>\n

Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencin\u0117s analiz\u0117s skyriaus vyresnioji ekonomist\u0117 Indr\u0117 Dailydyt\u0117<\/strong><\/p>\n

Reik\u0161mingiau atsigaunant nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms srautams, paskol\u0173 portfelio metinis augimas teb\u0117ra \u00a0vienas did\u017eiausi\u0173 euro zonoje.<\/strong> Lietuvoje 18,7 proc. siekiantis \u012fmoni\u0173 portfelio metinis augimas ir toliau yra spartus, palyginti su nuosaikiu 2,5\u00a0% metiniu augimu euro zonoje. Pirm\u0105 kart\u0105 nuo vasario m\u0117n. \u0161iek tiek \u016bgtel\u0117jo nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms pal\u016bkan\u0173 norma ir gegu\u017e\u0117s m\u0117n. sudar\u0117 4,6 proc. (\u017er. 2 lentel\u0119). Suteikt\u0173 nauj\u0173 paskol\u0173 \u012fmon\u0117ms apimtis per metus padid\u0117jo 36 proc. ir sudar\u0117 \u00a0441 mln. Eur \u2013 tai daugiau nei du kartus vir\u0161ija ilgalaik\u012f vidurk\u012f, kuris sudaro 215 mln. Eur.<\/p>\n

\u012esigaliojus \u012fstatymo pakeitimams, daugiau gyventoj\u0173 prad\u0117jo aktyviau naudotis galimybe rinktis tarp fiksuot\u0173j\u0173 ir kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 imdami b\u016bsto paskol\u0105.<\/strong> Toliau spar\u010diai did\u0117jat b\u016bsto ir vartojimo paskol\u0173 srautams gegu\u017e\u0117s m\u0117n. metinis paskol\u0173 portfelio augimas sudar\u0117 12,4 proc. (\u017er. 1 lentel\u0119). Per metus b\u016bsto paskol\u0173 portfelis padid\u0117jo 11,2 proc. (gegu\u017e\u0117s m\u0117n. suteikta 2,7 t\u016bkst. nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173), o metinis nauj\u0173 b\u016bsto paskol\u0173 srauto pokytis sudar\u0117 62 proc. Gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u012fsigaliojo \u012fstatymo pakeitimas, \u012fpareigojantis did\u017eiuosius kredito dav\u0117jus, teikiant b\u016bsto paskolos pasi\u016blymus, pateikti dvi pal\u016bkan\u0173 normos r\u016b\u0161is \u2013 kintam\u0105j\u0105 ir fiksuot\u0105j\u0105 ne trumpesniam kaip penkeri\u0173 met\u0173 laikotarpiui. Skirtumas tarp fiksuot\u0173j\u0173 ir kintam\u0173j\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 b\u016bsto paskoloms su u\u017estatu i\u0161lieka apie \u00a00,4 proc. punkto \u00a0(vidutin\u0117 fiksuotoji pal\u016bkan\u0173 norma yra ma\u017eesn\u0117 u\u017e kintam\u0105j\u0105, \u017er. 3 pav.), stebimas paskol\u0173 b\u016bstui \u012fsigyti, su ilgesniu nei 1 met\u0173\u00a0 trukm\u0117s\u00a0 pal\u016bkan\u0173 normos fiksavimu, srauto dalies visame b\u016bsto paskol\u0173 sraute padid\u0117jimas (\u0161i dalis sausio\u2013baland\u017eio m\u0117n. vidutini\u0161kai sudar\u0117 1,5 %, gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u2013 3,6 %). Vartojimo paskol\u0173 Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje (sudar\u0117 24 %, pa\u0161alinus TF Bank Lietuvos filialo \u012ftak\u01051<\/sup>) tebebuvo spar\u010diausias visoje euro zonoje (\u017er. 1 pav. ir 1 lentel\u0119).<\/p>\n

B\u016bsto paskol\u0173 refinansavimas ir persitarimai teb\u0117ra aktyv\u016bs.<\/strong> Gyventojai toliau aktyviai naudojasi naujomis galimyb\u0117mis per\u017ei\u016br\u0117ti paskol\u0173 s\u0105lygas\u2013 b\u016bsto paskol\u0173 refinansavimo ir persitarim\u0173 apimtis gegu\u017e\u0117s m\u0117n. tebebuvo gerokai didesn\u0117 nei iki reguliavimo pakeitim\u0173 \u012fsigaliojimo 2025 m. vasario m\u0117n. 2025 m. vasario\u2013 gegu\u017e\u0117s m\u0117n. vidutiniai \u00a0refinansavimo srautai buvo 3 kartus didesni nei \u00a02024 m. Tuo tarpu vidutiniai persitarim\u0173 srautai 2024 m. sudar\u0117 94,3 mln., kai vasario\u2013gegu\u017e\u0117s m\u0117n. jie buvo 334,2 mln. Eur. Gegu\u017e\u0117s m\u0117n. refinansuodami b\u016bsto paskolas gyventojai mar\u017eas suma\u017eino vidutini\u0161kai 0,55, o persitardami \u2013 0,35 proc. punkto.<\/p>\n

Nuosekliai ma\u017e\u0117jant terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normoms, ma\u017e\u0117ja susidom\u0117jimas \u0161ia taupymo alternatyva.<\/strong> Gegu\u017e\u0117s m\u0117n. fiksuojamas tolesnis terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ma\u017e\u0117jimas \u2013 jos sudar\u0117 1,9 proc. gyventojams ir 2 proc. \u012fmon\u0117ms (\u017er. 3 lentel\u0119 ir 5 pav.). Palyginti su tuo pa\u010diu pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 laikotarpiu, pal\u016bkanos suma\u017e\u0117jo 1,5 proc. punkto. Gyventoj\u0173 nauj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 srautas \u00a0gegu\u017e\u0117s m\u0117n. dar labiau susitrauk\u0117 ir buvo neigiamas (\u2013 97,7 mln. Eur2<\/sup>). Terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis sudar\u0117 30 proc. gyventoj\u0173 ind\u0117li\u0173 portfelio (11 % didesn\u0117 nei euro zonoje), o \u012fmoni\u0173 \u2013 16 proc. (beveik 10 % ma\u017eesn\u0117 nei euro zonoje, \u017er. 6 pav.). \u00a0Lietuvoje, kaip ir euro zonoje, did\u017eiausi\u0105 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 srauto dal\u012f sudaro indeliai iki 1 met\u0173: \u012fmoni\u0173 \u201399 proc. (euro zonoje \u201398%), gyventoj\u0173 \u201393 proc. (euro zonoje \u201390%). Nauj\u0173 paskol\u0173 pal\u016bkan\u0173 normos teb\u0117ra didesn\u0117s u\u017e gyventoj\u0173 terminuot\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normas: gegu\u017e\u0117s m\u0117n. \u0161is skirtumas sudar\u0117 1,8 proc. punkto (nuo met\u0173 prad\u017eios padid\u0117jo 0,3 proc. p.), o \u012fmoni\u0173 sektoriuje \u2013 2,5 proc. punkto ir nuo met\u0173 prad\u017eios teb\u0117ra pana\u0161aus lygio \u00a0(\u017er. 5 pav.).<\/p>\n

\n
\n

Turinys:<\/p>\nToggle<\/span><\/path><\/svg><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n