\n<\/p>\n
Seimui pri\u0117mus mokestini\u0173 pakeitim\u0173 paket\u0105 Lietuvoje, dalis visuomen\u0117s beda pir\u0161tu \u012f Estijos atvej\u012f: es\u0105 mokes\u010di\u0173 sistemos reformos Estijoje l\u0117m\u0117 u\u017esit\u0119susi\u0105 recesij\u0105. Kyla klausimas: ar i\u0161 ties\u0173 Estijos pastar\u0173j\u0173 keleri\u0173 met\u0173 nes\u0117kmingos ekonomin\u0117s raidos scenarijus gali pasikartoti ir Lietuvoje? \u0160iandien\u00a0TVF paskelb\u0117 kasmetin\u0119 IV str. konsultacij\u0173 ataskait\u0105 Estijai: tiek joje, tiek ankstesn\u0117se TVF publikacijose netr\u016bksta galim\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u0161iuos klausimus, aktualius ir mums.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Simonas Algirdas Spurga<\/strong>, Lietuvos banko TVF politikos analiz\u0117s grup\u0117s vadovas<\/em><\/p>\n Estijos mokes\u010di\u0173 reformos \u2013 tigro \u0161uoliais<\/strong><\/p>\n Baltijos \u0161alys prie\u0161 2008\u20132009 m. pasaulin\u0119 finans\u0173 kriz\u0119 pramintos \u201eBaltijos tigrais\u201c d\u0117l spartaus ekonomikos augimo. Po kriz\u0117s visos trys \u0161alys toliau demonstravo solid\u017eius ekonomin\u0117s konvergencijos rezultatus. Bet ar pastarojo meto mokes\u010di\u0173 reformos Estijos tigrui neu\u017ed\u0117jo pernelyg sunki\u0173 apynasri\u0173?<\/p>\n Estija transformavo savo mokes\u010di\u0173 sistem\u0105, siekdama i\u0161laikyti konservatyvi\u0105 fiskalin\u0119 politik\u0105 ir ma\u017e\u0105 vald\u017eios sektoriaus skolos lyg\u012f (pernai siekus\u012f 23,6 % BVP), kartu patenkinant did\u0117jan\u010dius vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 poreikius. Keli esminiai pakeitimai atspindi plataus u\u017emojo reform\u0173 apimt\u012f: nuo praeit\u0173 met\u0173 prad\u017eios prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokestis (PVM) padidintas nuo 20 iki 22 proc., o nuo \u0161. m. liepos m\u0117n. PVM dar kart\u0105 kilstel\u0117tas iki 24 proc. Padidinti ir lengvatiniai PVM tarifai, o kai kurios lengvatos \u2013 panaikintos. Nuo \u0161. m. prad\u017eios gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (GPM) tarifas taip pat padidintas nuo 20 iki 22 proc., o nuo kit\u0173 met\u0173 jis did\u0117s iki 24 proc.<\/p>\n Pana\u0161\u016bs poky\u010diai \u012fgyvendinti ir apmokestinant \u012fmones: paskirstytojo pelno mokestis \u0161iemet did\u0117jo nuo 20 iki 22 proc. Dividend\u0173 apmokestinimo tarifai, paskatin\u0119 bankus i\u0161mok\u0117ti didelius dividendus pernai, nuo \u0161i\u0173 met\u0173 padid\u0117jo nuo 14 iki 18 proc.<\/p>\n Mokes\u010di\u0173 reform\u0173 poveikis augimui<\/strong><\/p>\n \u010cia pamin\u0117ti tik svarbiausi reform\u0173 epizodai. Ar \u0161ie pakeitimai gal\u0117jo lemti ekonomin\u0119 recesij\u0105 Estijoje?<\/p>\n Estija net po de\u0161imties ketvir\u010di\u0173 pertraukos sugr\u012f\u017eo \u012f augimo keli\u0105 2024 m. pabaigoje, o augimas pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 ketvirt\u012f v\u0117l buvo neigiamas. \u0160alies ekonomika \u0161iuo metu yra apie 5 proc. ma\u017eesn\u0117 nei prie\u0161 trejus metus. Lietuva pagal pragyvenimo lyg\u012f (BVP vienam gyventojui, panaikinus kain\u0173 skirtumus) aplenk\u0117 Estij\u0105 dar 2019 m. \u2013 o nuo tada atotr\u016bkis beveik nepertraukiamai did\u0117jo.<\/p>\n Kalbant apie mokes\u010di\u0173 reform\u0173 \u012ftak\u0105 augimui, pirmiausia reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti, kad giliausi\u0105 kriz\u0119 Estija i\u0161gyveno 2023 m. (\u20133,0 % metinis augimas), o pagrindiniai mokestiniai pakeitimai \u012fsigaliojo tik 2024\u20132025 m. Sprendimai, d\u0117l kuri\u0173 diskutuota ir kurie priimti 2023 m., neigiamai veik\u0117 gyventoj\u0173 ir verslo l\u016bkes\u010dius, bet netur\u0117jo tiesioginio poveikio ekonomikos raidai. Vien suprast\u0117j\u0119 l\u016bkes\u010diai nepaai\u0161kina tokio dramati\u0161ko Estijos ekonomikos kry\u010dio 2023 m.<\/p>\n Padidinti mokes\u010diai vis d\u0117lto gal\u0117jo tiesiogiai paveikti vangi\u0105 ekonomikos raid\u0105 pernai (\u20130,3 %) ir l\u0117tinti augim\u0105 \u0161iemet (prognozuojama vos 0,5 % pl\u0117tra). TVF, vertindamas fiskalini\u0173 multiplikatori\u0173 rodiklius Estijoje, nustat\u0117, kad 1 proc. BVP mokestini\u0173 pajam\u0173 padidinimas augim\u0105 suma\u017eina apie 0,25 proc. BVP pirmaisiais metais, o poveikis v\u0117liau i\u0161bl\u0117sta. Kartu TVF ataskaitoje nurodoma, kad \u012fvardintos mokes\u010di\u0173 reformos atne\u0161 iki 1,6 proc. BVP didesnes \u012fmokas \u012f \u0161alies biud\u017eet\u0105 per metus.<\/p>\n Tai reik\u0161t\u0173, kad neigiamas reform\u0173 poveikis ekonomikai siekia apie 0,4 proc. BVP trumpuoju laikotarpiu. Pana\u0161ius skai\u010diavimus anks\u010diau pateik\u0117 ir Estijos institucijos.<\/p>\n Gali b\u016bti, kad be mokestini\u0173 pakeitim\u0173 Estija b\u016bt\u0173 i\u0161vengusi recesijos 2024 m. (\u20130,3 proc. BVP), bet \u0161alies \u016bkis b\u016bt\u0173 bet kuriuo atveju patyr\u0119s s\u0105sting\u012f. Tad \u012frodym\u0173, kad mokestiniai pakeitimai nu\u017eud\u0117 Estijos ekonomikos augim\u0105, tr\u016bksta. Ta\u010diau kas tuomet paai\u0161kina silpn\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 Estijos ekonomikos raid\u0105?<\/p>\n Estijos buksavim\u0105 paai\u0161kina gilesn\u0117s strukt\u016brin\u0117s prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n TVF tyrimus galima apibendrinti taip: Estija, kitaip nei Lietuva, po pandemijos sukelto sukr\u0117timo nei\u0161laik\u0117 produktyvumo augimo, ypa\u010d \u2013 gamybos sektoriuje. Produktyvumas \u2013 pagrindinis ekonomikos efektyvumo rodiklis, atskleid\u017eiantis, kiek BVP sukuriama per vien\u0105 darbo valand\u0105. Menkstant produktyvumui, Estija tapo kur kas ma\u017eiau konkurencinga u\u017esienio rinkose: nuo 2021 m. tre\u010diojo ketvir\u010dio iki 2024 m. tre\u010diojo ketvir\u010dio Estijos eksporto rinkos dalis suma\u017e\u0117jo net 24 proc. (palyginti su Lietuvos \u20139 %).<\/p>\n Kokie veiksniai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti \u0161iuos produktyvumo ir konkurencingumo skirtumus?<\/p>\n Pirma, Lietuvos eksportas yra kur kas labiau diversifikuotas. Kitaip tariant, mes parduodame \u012fvairesnes prekes (nuo tr\u0105\u0161\u0173 iki bald\u0173 ir ma\u0161in\u0173 \u012frengini\u0173) didesniam skai\u010diui \u0161ali\u0173 \u2013 pagrindin\u0117s m\u016bs\u0173 rinkos yra Lenkija, Vokietija, JAV. Estija savo ruo\u017etu reik\u0161mingai nukent\u0117jo, kai ypa\u010d svarbios rinkos, \u012f kurias nukreipti koncentruoti jos eksporto srautai \u2013 Suomija ir \u0160vedija \u2013 taip pat patyr\u0117 recesij\u0105. Estijos konkurencingumui pakenk\u0117 ir 2022 m. pabrang\u0119s euras \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 (\u0160vedijos ir Norvegijos) nacionalini\u0173 valiut\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n Antra, \u012f pandemijos kriz\u0119 Lietuvos priva\u010diojo sektoriaus \u012fmon\u0117s \u012f\u017eeng\u0117 su kur kas stipresniais balansais ir ma\u017eesniu \u012fsiskolinimu. Viena vertus, menkas \u012fmoni\u0173 \u012fsiskolinimas atspindi prieigos prie kredito problemas Lietuvoje. Kita vertus, at\u0117jus krizei, geresni \u012fmoni\u0173 balansai leido geriau \u201esugerti\u201c i\u0161augusi\u0173 kain\u0173 ir pal\u016bkan\u0173 \u0161ok\u0105 bei i\u0161laikyti produktyvum\u0105 didinan\u010dias investicijas.<\/p>\n Tre\u010dia, remiantis EBPO duomenimis, Estijoje gerokai didesn\u0117 nei Lietuvoje \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 neatitikimo (angl. skills missmatch) problema: \u012fmon\u0117s neranda tinkamos kvalifikacijos specialist\u0173. \u012edomu, kad Estijoje \u0161iemet \u0161i problema i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir paslaug\u0173 sektoriuje, konkre\u010diai \u2013 informacijos ir komunikacijos technologij\u0173 segmente.<\/p>\n Galiausiai, Estijoje didesn\u012f vaidmen\u012f nei Lietuvoje vaidina labai ma\u017eos \u012fmon\u0117s, kuriose dirba iki keturi\u0173 darbuotoj\u0173 \u2013 jos da\u017enai yra neproduktyvios.<\/p>\n Lietuvai n\u0117ra ko nerimauti?<\/strong><\/p>\n Ar visa tai rei\u0161kia, kad Lietuva i\u0161vengs Estijos scenarijaus ir ateityje? Tvirtai to teigti, \u017einoma, negal\u0117tume. Estija neb\u016btinai yra geras matmuo, siekiant \u012fvertinti, koks gali b\u016bti mokes\u010di\u0173 reformos poveikis Lietuvoje. Vis d\u0117lto Lietuvos institucijos, \u012fskaitant Lietuvos bank\u0105, prognozuoja, kad mokestini\u0173 pakeitim\u0173 \u012ftaka bus nedidel\u0117, o galb\u016bt net ir teigiama, jei dalis surinkt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 ties\u0173 pasieks Lietuvos gynybos pramon\u0119.<\/p>\n Vis d\u0117lto svarbiausi veiksniai, nuo kuri\u0173 priklausys tiek Lietuvos, tiek Estijos ekonomin\u0117 raida, yra eksporto sektoriaus produktyvumas ir konkurencingumas. B\u016btent eksporto sektorius yra abiej\u0173 \u0161ali\u0173 augimo modelio variklis, nuo kurio priklauso ir tai, kokios bus vidaus vartojimo galimyb\u0117s. O tai, ar pavyks toliau s\u0117kmingai konkuruoti u\u017esienio rinkose, priklauso nuo daugyb\u0117s strukt\u016brini\u0173 veiksni\u0173: tiek i\u0161or\u0117s (pasaulio ekonomin\u0117s situacijos, dabartinio neapibr\u0117\u017etumo), tiek vidaus (gamybos efektyvumo, darbuotoj\u0173 kvalifikacijos). Mokes\u010di\u0173 tarifai \u2013 tai svarbi, bet ne vienintel\u0117 detal\u0117 bendrame ekonominio augimo paveiksle.<\/p>\n<\/p><\/div>\n