\n<\/p>\n
Nuo \u012fstojimo \u012f Europos S\u0105jung\u0105 (ES) pragyvenimo lygis Lietuvoje kilo spar\u010diai. 2004\u00a0m. tesiek\u0119s 50 proc. ES vidurkio, 2021 m. perkop\u0117 88 proc., ir pana\u0161aus lygio buvo iki 2024 m. Tai \u2013 vienas spar\u010diausi\u0173 temp\u0173 i\u0161 vis\u0173 ES valstybi\u0173. \u0160iuo rodikliu Lietuva aplenk\u0117 ir Baltijos kaimynes. Ta\u010diau ko tik\u0117tis ateityje?<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Darius Imbrasas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/em><\/p>\n Tok\u012f spart\u0173 pragyvenimo lygio augim\u0105 pirmiausia l\u0117m\u0117 geb\u0117jimas susirinkti \u017eemai kaban\u010dius vaisius.<\/strong> Lietuvos verslas specializavosi darbo j\u0117gai imliuose sektoriuose \u2013 maisto ir medienos pramon\u0117je, transporto ir logistikos srityse \u2013 ir taip skverb\u0117si \u012f u\u017esienio rinkas. Svarbi\u0105 \u012ftak\u0105 ekonomikos raidai tur\u0117jo naryst\u0117 ES, NATO, euro zonoje ir EBPO. Did\u017eiul\u0119 naud\u0105 atne\u0161\u0117 pasirengimo narystei etape \u012fvykdytos reformos, o v\u0117liau \u2013 ES strukt\u016brini\u0173 fond\u0173 parama ir bendrosios rinkos privalumai.<\/p>\n Tolesnio nacionalin\u0117s ekonomikos modernizavimo ir ekonomikos atsigavimo po pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s siekis skatino ie\u0161koti nauj\u0173 ateities pl\u0117tros kryp\u010di\u0173.<\/strong> Didel\u0117s pastangos buvo nukreiptos \u012f informacini\u0173 technologij\u0173 (IT) sektori\u0173, kur\u012f vainikavo \u201eBarclays\u201c paslaug\u0173 centro \u012fk\u016brimas 2009 m. Nuo to laiko IT sektorius Lietuvoje spar\u010diai augo \u2013 iki 2024\u00a0m. jis i\u0161sipl\u0117t\u0117 2,7 karto ir \u0161iuo metu sukuria beveik 5 proc. \u0161alies bendrojo vidaus produkto. Nors augimo tempas n\u0117ra did\u017eiausias ES, Lietuvos IT sektorius pl\u0117tojosi ma\u017edaug tre\u010ddaliu grei\u010diau nei vidutini\u0161kai ES.<\/p>\n Pana\u0161i tendencija pereiti prie didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s gamybos ir k\u016brimo pastebima ir kituose sektoriuose.<\/strong> Gamybos srityje d\u0117mesys pama\u017eu krypsta nuo darbo j\u0117gai imli\u0173 pramon\u0117s \u0161ak\u0173 prie kapitalui imli\u0173 industrij\u0173. Pavyzd\u017eiui, automobili\u0173 pramon\u0117je gamybos apimtis 2024 m. buvo beveik 2,5 karto didesn\u0117 nei 2019 m., o visa apdirbamoji gamyba per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f paaugo apie tre\u010ddaliu.<\/p>\n Prie spar\u010dios Lietuvos ekonomikos konvergencijos prisid\u0117jo ir Lietuvos vald\u017eios institucijos. <\/strong>J\u0173 laiku priimti ir rezultatyv\u016bs sprendimai pad\u0117jo ekonomikos augimui nesustoti pusiaukel\u0117je vejantis Vakar\u0173 Europos valstybi\u0173 pragyvenimo lyg\u012f. Remiantis Pasaulio banko pasaulinius[SS1]\u00a0 valdysenos rodikliais, Lietuva pagal institucin\u0119 kokyb\u0119 patenka tarp 20 geriausi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 ir laikui b\u0117gant \u0161ie rodikliai nuolat ger\u0117ja.<\/p>\n Besid\u017eiaugiant savo s\u0117km\u0117s istorija, reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad tolesn\u0117 pa\u017eanga, deja, nebegal\u0117s b\u016bti tokia pat sparti. <\/strong>Pasiekti auk\u0161\u010diau kaban\u010dius vaisius, t. y. auk\u0161tesnius gyvenimo lygio rodiklius, prireiks ir didesni\u0173 pastang\u0173.<\/p>\n Iki \u0161iol buvo daug investuota \u012f Lietuvos infrastrukt\u016br\u0105. <\/strong>Tai buvo daryta, nes Lietuva tur\u0117jo vytis labiausiai i\u0161sivys\u010diusias ES \u0161alis, tur\u0117jusias auk\u0161tesn\u012f infrastrukt\u016bros lyg\u012f ir geresn\u0119 kokyb\u0119. Ta\u010diau ateityje, jei bus norima kurti dar didesn\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, to nebepakaks. Tiek vald\u017eios institucijoms, tiek verslo \u012fmon\u0117ms reik\u0161mingai daugiau d\u0117mesio ir investicij\u0173 teks nukreipti \u012f mokslinius tyrimus ir eksperimentin\u0119 pl\u0117tr\u0105, intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s produktus. Pavyzd\u017eiui, 2019\u20132023 m. Lietuvos investicijos \u012f \u0161ias sritis nesiek\u0117 n\u0117 pus\u0117s labiausiai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 investicij\u0173.<\/p>\n Reik\u0117t\u0173 pripa\u017einti \u2013 pasiektas etapas, kai b\u016btina prad\u0117ti keisti ekonomikos strukt\u016br\u0105, kad ekonomika nenustot\u0173 modern\u0117ti. <\/strong>Vis\u0173 pirma, kryptingai skatinti l[SS2]\u00a0ietuvi\u0161kas inovatyvias \u012fmones. Taip pat nema\u017eiau svarbu \u2013 siekti pritraukti tokius u\u017esienio verslus, kurie investuoja \u012f tyrimus, eksperimentin\u0119 pl\u0117tr\u0105, intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s produktus. Kad pa\u017eanga b\u016bt\u0173 nuosekli ir tvari, svarbu investuoti \u012f Lietuvoje gyvenan\u010dius ir norin\u010dius gyventi \u017emones, tad b\u016btina koreguoti Lietuvos \u0161vietimo sistem\u0105, kad ji geriau atliept\u0173 ateities darbo rinkos poreikius.<\/p>\n Pereinant prie didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s gamybos, svarbu u\u017etikrinti ir tradicini\u0173 pramon\u0117s \u0161ak\u0173 bei ekonomini\u0173 veikl\u0173 gyvybingum\u0105, kad neb\u016bt\u0173 nupjauta \u0161aka, ant kurios dabar s\u0117dima, ir vykt\u0173 sklandus ekonomikos transformavimasis. <\/strong>Tradicin\u0117s pramon\u0117s ir ekonomin\u0117s veiklos \u2013 maisto pramon\u0117, mediena ir baldai, tr\u0105\u0161\u0173 gamyba, transporto paslaugos ir pan. \u2013 iki \u0161iol sudaro svarbi\u0105 ekonomikos dal\u012f. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, svarbu didinti investicijas \u012f \u0161i\u0173 veikl\u0173 efektyvinim\u0105, u\u017etikrinant nuosekli\u0105 na\u0161umo raid\u0105. Pavyzd\u017eiui, investicijos \u012f gamybos automatizavim\u0105 leist\u0173 suma\u017einti darbo s\u0105naud\u0173 spaudim\u0105, o didesn\u0117s investicijos \u012f atsinaujinan\u010diuosius energijos \u0161altinius pad\u0117t\u0173 valdyti energijos i\u0161tekli\u0173 s\u0105naudas.<\/p>\n S\u0117kmingai ekonomikos transformacijai taip pat svarbu u\u017etikrinti institucij\u0173 veiklos kokyb\u0117s gerinim\u0105. <\/strong>Skaidrios ir efektyvios institucijos kuria paskatas ir skatina investicijas bei inovacijas, o stipri teisin\u0117 ir valdymo sistema u\u017etikrina verslo aplinkos stabilum\u0105, kuris yra b\u016btinas tvariam ekonomikos augimui, ypa\u010d augan\u010dio geopolitinio neapibr\u0117\u017etumo aplinkoje. \u0160ios institucijos taip pat turi tobul\u0117ti ir br\u0119sti kartu su visa ekonomika \u2013 reguliariai vertinti valstyb\u0117s prisiimt\u0173 funkcij\u0173 kokyb\u0119 ir tikslingum\u0105, siekiant ma\u017einti perteklin\u012f reguliavim\u0105 ar biurokratines kli\u016btis ir tikslingiau panaudoti valstyb\u0117s biud\u017eete numatytas l\u0117\u0161as. Tai pad\u0117t\u0173 didinti visos \u0161alies ekonomikos efektyvum\u0105 \u2013 ma\u017e\u0117t\u0173 verslo administracin\u0117s s\u0105naudos, b\u016bt\u0173 geriau panaudoti vie\u0161ieji i\u0161tekliai, did\u0117t\u0173 pasitik\u0117jimas Lietuvos valstybe.<\/p>\n Daugiau apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas bus galima su\u017einoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozi\u0173 pristatyme. Jis Lietuvos banke planuojamas rugs\u0117jo 16 d. 10 val.<\/p>\n<\/p><\/div>\n