\n<\/p>\n
Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparum\u0105 sul\u0117t\u0117jusios i\u0161or\u0117s paklausos ir padid\u0117jusio neapibr\u0117\u017etumo kontekste. \u0160alies \u016bkis \u0161iemet ir kit\u0105met toliau augs spar\u010diai, ta\u010diau, siekiant ilgalaik\u0117s pajam\u0173 lygio konvergencijos su Vakar\u0173 Europa, svarbu spr\u0119sti strukt\u016brinius i\u0161\u0161\u016bkius: u\u017etikrinti vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 tvarum\u0105 did\u0117jant gynybos finansavimui, taip pat toliau \u012fgyvendinti reformas, stiprinan\u010dias produktyvum\u0105, konkurencingum\u0105 ir augimo potencial\u0105. Tai pabr\u0117\u017eiama naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje Lietuvai.\u00a0<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eLietuvos ekonomika \u0161iuo metu yra pakilime: gyventoj\u0173 perkamoji galia ir toliau solid\u017eiai auga, o \u0161alies \u016bkio pl\u0117tros tempas kit\u0105met tur\u0117t\u0173 sustipr\u0117ti. Ta\u010diau svarbu u\u017etikrinti, kad tai b\u016bt\u0173 ne momentinis blykstel\u0117jimas, o ilgalaik\u0117 ir tvari tendencija. Turime pasir\u016bpinti ekonomikos potencialu, tod\u0117l svarbu ir toliau pl\u0117sti Lietuvos finans\u0173 ir kapitalo sektori\u0173, gerinti verslo investicines galimybes ir taip prisid\u0117ti prie \u0161alies produktyvumo augimo ir konkurencingumo u\u017etikrinimo\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n
\u201eD\u017eiugu matyti, kad Lietuvos ekonomika yra atspari \u012fvairiems i\u0161or\u0117s sukr\u0117timams, ta\u010diau geopolitin\u0117s situacijos i\u0161\u0161\u016bkiai i\u0161lieka. Siekdami stiprinti nacionalinius ir regioninius gynybinius paj\u0117gumus bei atsi\u017evelgdami \u012f \u012ftempt\u0105 \u0161alies vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 situacij\u0105, turime itin didel\u012f d\u0117mes\u012f skirti efektyviam pajam\u0173 surinkimui. Tod\u0117l su TVF jau sutar\u0117me d\u0117l ekspertin\u0117s pagalbos stiprinant mokes\u010di\u0173 administravim\u0105 ir ma\u017einant PVM atotr\u016bk\u012f. Tikim\u0117s, kad TVF atlikta analiz\u0117 ir pasi\u016blyti sprendimai pad\u0117s \u0161i\u0105 problem\u0105 gan\u0117tinai greitai ir efektyviai spr\u0119sti\u201c, \u2013 sako laikinai einantis finans\u0173 ministro pareigas Rimantas \u0160ad\u017eius.\u00a0<\/p>\n
Pernai, gyventojams atgavus perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 ir sustipr\u0117jus vidaus paklausai, \u0161alies \u016bkis augo spar\u010diau, nei tik\u0117tasi, \u2013 2,7 proc. Nors \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje privatusis vartojimas atsl\u016bgo, d\u0117l ES finansavimo ir ma\u017e\u0117jan\u010di\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 atsigaunan\u010dios investicijos BVP augim\u0105 kilstel\u0117s iki 2,9 proc. TVF vertinimu, kit\u0105met ekonomikos augimas dar labiau paspart\u0117s ir sieks 3,4 proc., darant prielaid\u0105, kad gyventojai atsiims 40 proc. l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 II pakopos pensij\u0173 fond\u0173 2026\u20132027 m. ir jas i\u0161leis vartojimui. Vidutiniu laikotarpiu \u016bkio raida tur\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie potencialaus augimo tempo \u2013 2,5 proc.<\/p>\n
Vis d\u0117lto paskutiniu metu sul\u0117t\u0117jus\u012f produktyvumo augim\u0105 Fondas mato kaip esmin\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f Lietuvos ekonomikos konkurencingumui ir tvariai raidai ilguoju laikotarpiu. Siekiant atgaivinti produktyvumo augim\u0105, TVF rekomenduoja stiprinti paklausi\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 suteikim\u0105 \u0161vietimo sistemoje, \u012fskaitant profesin\u012f ugdym\u0105, taip pat u\u017etikrinti skland\u017ei\u0105 imigrant\u0173 integracij\u0105, pl\u0117sti vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 skaitmenizavim\u0105 ir dirbtinio intelekto pritaikym\u0105 ekonomin\u0117je veikloje bei gerinti verslo prieig\u0105 prie finansavimo, taip skatinant investicijas.\u00a0<\/p>\n
Kain\u0173 augimas \u0161alyje i\u0161liks \u0161iek tiek padid\u0117j\u0119s ir \u0161iemet infliacija sieks 3,2, kit\u0105met \u2013 2,7 proc. Prie kain\u0173 augimo prisid\u0117s stipr\u0117siantis vartojimas, vis dar spartus atlyginim\u0173 augimas, taip pat ir mokestiniai pakeitimai.\u00a0<\/p>\n
Po gausaus ukrainie\u010di\u0173 ir baltarusi\u0173 atvykimo 2022\u20132023 m. grynoji imigracija pernai stabilizavosi. Suma\u017e\u0117jus papildomos darbo j\u0117gos pasi\u016blai, nedarbo lygis tur\u0117t\u0173 kristi nuo 7,1 proc. 2024 m. iki 6,6 \u0161iemet ir 6,1 proc. kit\u0105met. TVF prognozuoja, kad vidutinis darbo u\u017emokes\u010dio augimas i\u0161liks spartus, ta\u010diau sul\u0117t\u0117s nuo 10,4 proc. pernai iki 8,1 \u0161iemet ir 5,8 proc. kit\u0105met.<\/p>\n
Anot TVF, didinant i\u0161laidas gynybai, valstyb\u0117s biud\u017eeto deficitas did\u0117s nuo 1,3 proc. pernai iki 2,8 proc. \u0161iemet, o kit\u0105met tur\u0117t\u0173 sudaryti apie 4 proc. ir vidutiniu laikotarpiu i\u0161likti pana\u0161aus lygio. Naujieji mokestiniai pakeitimai atne\u0161 apie 0,6 proc. BVP papildom\u0173 pajam\u0173 \u012f biud\u017eet\u0105, ta\u010diau d\u0117l augan\u010dio poreikio stiprinti \u0161alies gynyb\u0105 ir su tuo susijusi\u0173 b\u016btin\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 valstyb\u0117s skola nuo 2024 m. per penkerius metus galimai padid\u0117s nuo 38 iki 54 proc. Siekiant stabilizuoti vie\u0161osios skolos lyg\u012f, Fondas pabr\u0117\u017eia poreik\u012f papildomai didinti surenkamas pajamas \u012f biud\u017eet\u0105 ple\u010diant nekilnojamojo turto mokestin\u0119 baz\u0119, padidinant gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio progresyvum\u0105, gerinant prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010dio surinkim\u0105 ir ma\u017einant pelno mokes\u010dio lengvatas.\u00a0<\/p>\n
TVF vertinimu, finans\u0173 sektorius Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstyb\u0117mis, yra ma\u017eas. Did\u017ei\u0105j\u0105 jo dal\u012f sudaro bank\u0173 sektorius, o kapitalo rink\u0105 reik\u0117t\u0173 pl\u0117sti. Bankai i\u0161lieka likvid\u016bs ir gerai kapitalizuoti, pelningumas ir toliau bus auk\u0161tas, nors ir \u0161iek tiek suma\u017e\u0117s, tod\u0117l bank\u0173 sistema yra tinkamai pasirengusi atremti netik\u0117tus sukr\u0117timus. TVF pastebi reik\u0161ming\u0105 pa\u017eang\u0105 u\u017ekardant pinig\u0173 plovimo ir terorist\u0173 finansavimo rizikas Lietuvoje ir rekomenduoja toliau akylai steb\u0117ti rizikas, kylan\u010dias i\u0161 nerezident\u0173 veiklos.<\/p>\n
TVF ataskaita\u00a0<\/strong>ir analitiniai priedai<\/p>\n Lietuva TVF nar\u0117 yra nuo 1992 m. \u0160iuo metu TVF priklauso 191 \u0161alis. Kasmetin\u0117s \u0161alies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsn\u012f, kuris \u012fpareigoja TVF \u0161alis nares siekti vykdyti toki\u0105 ekonomin\u0119 ir finans\u0173 politik\u0105, kuri u\u017etikrint\u0173 \u0161alies ir pasaulio finansin\u012f bei ekonomin\u012f stabilum\u0105.<\/em><\/p>\n<\/p><\/div>\n