\n<\/p>\n
2025 m. antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f vald\u017eios sektoriaus (VS) i\u0161laidos did\u0117jo spar\u010diau nei pajamos, o tai l\u0117m\u0117 VS balanso suprast\u0117jim\u0105 iki atitinkamai \u20132 proc. BVP. Vis d\u0117lto skolos gr\u0105\u017einimo apimtims vir\u0161ijus skolinimosi apimtis ir nominaliam BVP toliau spar\u010diai augant, skolos lygis suma\u017e\u0117jo iki 39,1 proc. BVP. Naujausi m\u0117nesiniai duomenys leid\u017eia tik\u0117tis, kad vald\u017eios sektoriaus balansas reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f, ta\u010diau skola \u0161iek tiek i\u0161augo.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Kasparas Vasiliauskas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas<\/p>\n 2025 m. antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f vald\u017eios sektoriaus i\u0161laidos paaugo daugiau negu pajamos (atitinkamai 17,9 ir 11,4 % per metus), tod\u0117l per ketvirt\u012f VS balanso1<\/sup>\u00a0ir bendrojo vidaus produkto (BVP)2<\/sup>\u00a0santykis pablog\u0117jo dar 0,5 proc. punkto ir sudar\u0117 \u20132 proc.<\/strong> VS i\u0161laid\u0173 augim\u0105 antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f daugiausia l\u0117m\u0117 padid\u0117jusios i\u0161laidos socialin\u0117ms i\u0161mokoms. Socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 augim\u0105 i\u0161 dalies paai\u0161kina d\u0117l statistin\u0117s apskaitos specifikos padid\u0117jusios i\u0161laidos, skirtos valstyb\u0117s l\u0117\u0161omis draud\u017eiamiems asmenims apdrausti. \u012etak\u0105 socialini\u0173 i\u0161mok\u0173 augimui taip pat tur\u0117jo nuo met\u0173 prad\u017eios padid\u0117jusi MMA ir kit\u0173 rodikli\u0173, pagal kuriuos apskai\u010diuojamos \u012fvairios i\u0161mokos, dyd\u017eiai. I\u0161laidas didino kaip ir ankstesniais ketvir\u010diais toliau aug\u0119 \u0161vietimo, vie\u0161ojo valdymo ir sveikatos sektori\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio fondai. VS pajamas labiausiai didino augusios socialin\u0117s \u012fmokos, kuri\u0173 augim\u0105, kaip ir VS i\u0161laid\u0173 atveju, paai\u0161kina d\u0117l statistin\u0117s apskaitos specifikos augusios valstyb\u0117s draud\u017eiam\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117s \u012fmokos. Socialines \u012fmokas taip pat didino toliau aug\u0119s atlyginim\u0173 fondas, didin\u0119s socialinio draudimo \u012fmokas. Aug\u0119s atlyginim\u0173 fondas ir vartojimas taip pat didino GPM, prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s ir akciz\u0173 pajamas.<\/p>\n Naujausi m\u0117nesiniai duomenys rodo, VS i\u0161laid\u0173 ir pajam\u0173 augimo tempai sul\u0117t\u0117jo, ta\u010diau VS balanso ir BVP santykis i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f.<\/strong> Remiantis Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros skelbiamais m\u0117nesiniais centrin\u0117s vald\u017eios (CV) ir Lietuvos banko sudarytais \u012fver\u010diais, galima daryti prielaid\u0105, kad VS pajamos augo \u0161iek tiek spar\u010diau nei i\u0161laidos tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 pajam\u0173 augimui dar\u0117 surinkti mokes\u010diai ir socialin\u0117s \u012fmokos. Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos ir \u201eSodros\u201c duomenys rodo, kad tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f toliau de\u0161imtadaliu augo pajamos i\u0161 gyventoj\u0173 pajam\u0173, akciz\u0173, prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010di\u0173 ir socialinio draudimo \u012fmokos. Tik pajamos i\u0161 pelno mokes\u010dio buvo \u017eemesn\u0117s, palyginti su ankstesniais metais. I\u0161laidas toliau didino socialin\u0117s i\u0161mokos ir aug\u0119s atlyginim\u0173 fondas \u0161vietimo, sveikatos ir vie\u0161ojo valdymo sektoriuose. \u0160ie m\u0117nesiniai duomenys pasi\u017eymi dideliu kintamumu, tod\u0117l j\u0173 implikacijas visam VS der\u0117t\u0173 vertinti atsargiai. Ta\u010diau jei raidos prielaidos pasitvirtint\u0173, tai reik\u0161t\u0173, kad VS balanso ir BVP (keturi\u0173 ketvir\u010di\u0173 slenkam\u0173j\u0173 sum\u0173) santykis 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f reik\u0161mingai nepasikeit\u0117 ir sudar\u0117 apie \u20132 proc. Tik\u0117tinas VS deficito lygis yra auk\u0161\u010diausias nuo 2021 m. tre\u010diojo ketvir\u010dio pabaigos, kai VS deficitas buvo didelis d\u0117l didesni\u0173 i\u0161laid\u0173, susijusi\u0173 su COVID-19 pandemijos padarini\u0173 \u0161velninimu, ir \u017eenkliai didesnis u\u017e 2012\u20132019 m. istorin\u012f vidurk\u012f.<\/p>\n 2025 m. antr\u0105j\u012f ketvirt\u012f d\u0117l neigiamo skolinimosi balanso ir toliau spar\u010diai augusio nominaliojo BVP VS skolos ir BVP santykis suma\u017e\u0117jo iki 39,1 proc.<\/strong> Finans\u0173 ministerijos skelbiama Lietuvos Vyriausyb\u0117s skolinimosi ir skolos gr\u0105\u017einimo statistika rodo, kad baland\u017eio\u2013bir\u017eelio m\u0117n. skolos \u012fsipareigojim\u0173 buvo gr\u0105\u017einta 320 mln. Eur daugiau, nei prisiimta. Ta\u010diau liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. skolinimosi duomenys ir naujausia vie\u0161ai prieinama informacija d\u0117l naujos obligacij\u0173 emisijos rugs\u0117jo m\u0117n. leid\u017eia tik\u0117tis, kad 2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f skolinimosi balansas bus teigiamas ir d\u0117l to VS skolos ir BVP santykis galimai padid\u0117s vir\u0161 40 proc.<\/p>\n 1<\/sup> VS balansas apskai\u010diuojamas kaip keturi\u0173 ketvir\u010di\u0173 slenkamoji suma.<\/p>\n 2<\/sup> BVP apskai\u010diuojamas kaip keturi\u0173 ketvir\u010di\u0173 slenkamoji suma.<\/p>\n<\/p><\/div>\n