\n<\/p>\n
Lietuvos Vyriausyb\u0117s parengtuose ir Seimui pateiktuose 2026\u20132028 m. valstyb\u0117s biud\u017eeto ir 2026 m socialini\u0173 fond\u0173 biud\u017eet\u0173 projektuose suplanuoti vie\u0161ojo sektoriaus fiskaliniai rodikliai nekelia rizikos pasitik\u0117jimui \u0161alies finans\u0173 sistemos stabilumu, ta\u010diau numatomas spartus valstyb\u0117s \u012fsiskolinimo augimas didins skolos tvarkymo s\u0105naudas, gali apriboti fiskalin\u0119 erdv\u0119 ir galimybes ma\u017einti nenumatyt\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 poveik\u012f ekonomikai ateityje, teigiama Lietuvos banko i\u0161vadoje, kuri \u0161iandien pristatoma Seimo Audito komitete.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Lietuvos bankas pabr\u0117\u017eia, kad biud\u017eeto projekte si\u016blomi sprendimai didins infliacij\u0105, 2026 m. fiskalin\u0117 politika skatins Lietuvos ekonomikos aktyvum\u0105 ir tur\u0117s procikli\u0161kumo bruo\u017e\u0173, o d\u0117l nauj\u0173 sprendim\u0173, kurie dabartin\u0117mis geopolitin\u0117mis aplinkyb\u0117mis yra nei\u0161vengiami, vie\u0161ojo sektoriaus deficitas planuojamas didesnis.<\/p>\n
\u201eFinansiniam stabilumui \u0161iuo metu rizik\u0173 nekyla, ta\u010diau vidutiniu laikotarpiu steb\u0117sime did\u0117jant\u012f valstyb\u0117s \u012fsiskolinim\u0105. Prognozuojama, kad vald\u017eios sektoriaus skola 2027 m. pasieks beveik 49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) \u2013 apie 9 proc. punktais daugiau nei 2025 m. viduryje. \u0160\u012f kilim\u0105 lemia sud\u0117tingos geopolitin\u0117s aplinkyb\u0117s ir b\u016btinyb\u0117 didinti gynybos finansavim\u0105. Tai rei\u0161kia, kad fiskalin\u0117s drausm\u0117s svarba toliau did\u0117ja, nes i\u0161augusi skola ribos \u0161alies galimybes amortizuoti netik\u0117tus ekonominius sukr\u0117timus ateityje\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n
Nepaisant numatomo skolos ir jos tvarkymo s\u0105naud\u0173 padid\u0117jimo, vald\u017eios skolos netvarumo rizik\u0105 ma\u017eina \u017eemas \u012fsiskolinimo lygis \u2013 jis teb\u0117ra vienas ma\u017eiausi\u0173 euro zonoje (euro zonos vidurkis sudaro apie 88 % BVP). Be to, suma\u017e\u0117jus pagrindin\u0117ms pal\u016bkan\u0173 normoms, naujo skolinimosi kaina stabilizavosi, o Lietuvos kredito rizika yra suma\u017e\u0117jusi ir vertinama kaip stabili.<\/p>\n
Gyventoj\u0173 pajamas didinantys sprendimai \u2013 vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173 atlygio augimas, socialini\u0173 draudimo i\u0161mok\u0173 indeksavimas ir socialin\u0117s paramos i\u0161mok\u0173 didinimas \u2013 vidutin\u0117s metin\u0117s infliacijos Lietuvoje 2026 m. i\u0161 esm\u0117s nepaveiks, 2027 m. j\u0105 padidins apie 0,1, 2028 m. \u2013 apie 0,2 proc. punkto. Bendrai d\u0117l \u0161i\u0173 priemoni\u0173 kain\u0173 lygis Lietuvoje per ateinan\u010dius penkerius metus gali b\u016bti apie 0,6 proc. didesnis.<\/p>\n
Spar\u010diau infliacij\u0105 didins suplanuotas \u012fvairi\u0173 akcizo tarif\u0173 didinimas, Prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010dio \u012fstatymo pakeitimai, draudimo \u012fmok\u0173 apmokestinimas saugumo \u012fna\u0161u. \u0160ie sprendimai vidutin\u0119 metin\u0119 infliacij\u0105 kit\u0105met padidins apie 1,1, o per ateinan\u010dius penkerius metus \u2013 apie 2,7 proc. punkto.<\/p>\n
\u0160i\u0173 sprendim\u0173 kartu su pajam\u0173 ir turto apmokestinimo pakeitimais bei didesn\u0117mis i\u0161laidomis investicijoms poveikio did\u017eioji dalis jau yra \u012ftraukta \u012f Lietuvos banko 2025 m. rugs\u0117jo m\u0117n. makroekonomines prognozes, kuriomis remiantis vertinamas 2026 m. biud\u017eeto projekto poveikis kain\u0173 stabilumui Lietuvoje. Projektuose numatomi nauji, \u012f prognozes dar ne\u012ftraukti sprendimai i\u0161 esm\u0117s netur\u0117s poveikio infliacijai artimiausiais metais.<\/p>\n
Vertindamas planuojamas biud\u017eet\u0173 pajamas, Lietuvos bankas \u012f\u017evelgia rizik\u0105, kad 2026 m. pajam\u0173 i\u0161 pelno mokes\u010dio gali b\u016bti surinkta ma\u017edaug 140 mln. Eur (0,2 % BVP) ma\u017eiau, nei planuojama, ta\u010diau negautos pajamos gali b\u016bti padengtos gausesn\u0117mis pajamomis i\u0161 kit\u0173 mokes\u010di\u0173.<\/p>\n
Lietuvos bankas biud\u017eet\u0173 projektus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos biud\u017eeto sandaros \u012fstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kuri\u0105 jis turi pateikti Seimui i\u0161vad\u0105 d\u0117l vald\u017eios sektoriaus balanso rodiklio galimo poveikio pasitik\u0117jimui finans\u0173 sistemos stabilumu ir kain\u0173 stabilumui.<\/p>\n<\/p><\/div>\n