\n<\/p>\n
Naujausia Lietuvos banko apklausa apie mok\u0117jimo \u012fpro\u010dius rodo, kad did\u017eioji dauguma gyventoj\u0173 pirmenyb\u0119 teikia skaitmeniniams atsiskaitymams, jiems vis da\u017eniau naudoja i\u0161mani\u0105sias technologijas, o daugiau nei pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 nor\u0117t\u0173 i\u0161bandyti skaitmenin\u012f eur\u0105. Be to, did\u0117ja poreikis mok\u0117jimo paslaugas gauti nuotoliniu b\u016bdu, o paslaug\u0173 teik\u0117jo pasirinkim\u0105 lemia jo prieinamumas.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eMatome did\u0117jant\u012f atvirum\u0105 naujoms mok\u0117jimo galimyb\u0117ms ir dom\u0117jim\u0105si skaitmenin\u0117mis inovacijomis. Tai rodo \u017emoni\u0173 l\u016bkes\u010dius d\u0117l patogi\u0173, saugi\u0173 ir greit\u0173 atsiskaitymo b\u016bd\u0173. Gyventojams svarb\u016bs atsiskaitymai ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais, o renkantis paslaug\u0173 teik\u0117j\u0105, svarbiausias kriterijus yra jo pasiekiamumas. Savo ruo\u017etu sieksime, kad mok\u0117jimo paslaugos b\u016bt\u0173 prieinamos nepriklausomai nuo gyventoj\u0173 gyvenamosios vietos ir skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.<\/p>\n
Populiar\u0117ja i\u0161maniosios mok\u0117jimo priemon\u0117s\u00a0<\/strong> Vis daugiau gyventoj\u0173 prekybos vietose atsiskaito bekontak\u010diu b\u016bdu, vis da\u017eniau priglausdami mobil\u0173j\u012f telefon\u0105, o ne mok\u0117jimo kortel\u0119. Besinaudojan\u010di\u0173j\u0173 mok\u0117jimais pagal telefono numer\u012f skai\u010dius, palyginti su pra\u0117jusiais metais, i\u0161augo du su puse karto. Beveik 60 proc. mok\u0117jimo s\u0105skait\u0105 turin\u010di\u0173 respondent\u0173 nurod\u0117, kad jiems yra tek\u0119 fizin\u0117je prekybos vietoje atsiskaityti pervedant l\u0117\u0161as internetu arba mobili\u0105ja program\u0117le.\u00a0<\/p>\n Spalio pabaigoje Europos Centrinis Bankas nusprend\u0117 pereiti prie kito skaitmeninio euro projekto etapo. Apie svarstymus \u012fvesti skaitmenin\u012f eur\u0105 yra gird\u0117j\u0119 39 proc., o j\u012f i\u0161bandyti nor\u0117t\u0173 54 proc. respondent\u0173.<\/p>\n Grynieji pinigai<\/strong> Vidutin\u0117 per m\u0117nes\u012f i\u0161gryninama suma \u0161iemet buvo 351 Eur (2024 m. \u2013 285 Eur). Did\u017eioji dauguma apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117 kas m\u0117nes\u012f i\u0161 savo s\u0105skaitos pasiimantys ne daugiau kaip 550 Eur. O respondent\u0173, nurod\u017eiusi\u0173, kad naudojasi gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 \u012fmok\u0117jimo \u012f s\u0105skait\u0105 paslauga, skai\u010dius padid\u0117jo beveik dvigubai.<\/p>\n Svarbiausias kriterijus \u2013 pasiekiamumas \u00a0<\/strong> Did\u0117ja nuotolini\u0173 paslaug\u0173 poreikis\u00a0<\/strong> Padalinyje apsilankiusiems gyventojams daugiausia r\u016bp\u0117jo prisijungimo prie mobiliosios arba internetin\u0117s bankininkyst\u0117s klausimai. \u012e savo miesto arba rajono skyri\u0173 vyko 62 proc., o \u012f mobil\u0173j\u012f autobusiuk\u0105 arba savivaldyb\u0117s patalpas \u2013 20 proc. respondent\u0173.\u00a0<\/p>\n Daug\u0117ja respondent\u0173, band\u017eiusi\u0173 atsidaryti s\u0105skait\u0105 nuotoliniu b\u016bdu \u2013 52 proc. (2024 m. \u2013 46 %). Be to, did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 respondent\u0173 sprendimui pakeisti savo pagrindin\u012f bank\u0105 tur\u0117t\u0173 galimyb\u0117 tai padaryti nuotoliniu b\u016bdu.\u00a0<\/p>\n Apklaus\u0105 Lietuvos banko u\u017esakymu 2025 m. bir\u017eelio\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. atliko UAB \u201eBERENT Research Baltic\u201c. Apklausta 1 000 gyventoj\u0173.<\/p>\n Vis\u0105 Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos d\u0117l mok\u0117jimo \u012fpro\u010di\u0173 ap\u017evalg\u0105, \u0161ios apklausos atviruosius duomenis ir atvir\u0173j\u0173 duomen\u0173 rinkinius nuo 2018 m. rasite \u010dia ir Lietuvos atvir\u0173j\u0173 duomen\u0173 portale.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Daugiau nei pus\u0117 mok\u0117jimo kortel\u0119 turin\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173 nurod\u0117 teikiantys pirmenyb\u0119 atsiskaitymui mok\u0117jimo kortele, ketvirtadalis \u2013 i\u0161maniaisiais \u012frenginiais, o beveik penktadalis \u2013 grynaisiais pinigais. \u00a0<\/p>\n
Nors beveik visi apklaustieji naudojasi grynaisiais pinigais, ta\u010diau nurod\u017eiusi\u0173j\u0173, kad da\u017eniau arba visada atsiskaito grynaisiais pinigais, dalis per metus suma\u017e\u0117jo nuo 37 iki 24 proc. Da\u017eniausiai \u0161\u012f mok\u0117jimo b\u016bd\u0105 renkasi turguose, nenumatytiems atvejams bei paslaugoms gro\u017eio ir sveikatos \u012fstaigose bei autoservisuose. \u00a0<\/p>\n
Apklausos duomenimis, mok\u0117jimo s\u0105skait\u0105 teig\u0117 turintys 86 proc. apklaust\u0173j\u0173, dauguma j\u0173 \u2013 banke. Respondent\u0173, kurie turi s\u0105skaitas daugiau nei pas vien\u0105 mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0105, dalis i\u0161augo beveik de\u0161imtadaliu. Be to, jau antrus metus i\u0161 eil\u0117s did\u0117ja gyventoj\u0173, nurod\u017eiusi\u0173, kad naudojasi elektronini\u0173 pinig\u0173 \u012fstaig\u0173 ir u\u017esienio mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173 paslaugomis.
Daugiausia (42 %) apklaust\u0173j\u0173 savo mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117j\u0105 rinkosi pagal jo skyriaus arba bankomato pasiekiamum\u0105, kiti \u2013 pagal rekomendacijas (27 %), mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117jo dyd\u012f ir \u017einomum\u0105 (23 %), paslaug\u0173 spektr\u0105 (17 %) ir ma\u017eiausi\u0105 kain\u0105 (5 %).<\/p>\n
Per metus suma\u017e\u0117jo gyventoj\u0173, kurie pasikonsultuoti su savo mok\u0117jimo paslaug\u0173 teik\u0117ju vyko \u012f jo padalin\u012f: 2024 m. tai dar\u0117 38, o 2025 m. \u2013 32 proc. vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173. Daugiau nei tre\u010ddalis j\u0173 \u012fvardijo, kad ten vyko tik tod\u0117l, kad jiems nebuvo suteikta galimyb\u0117 paslaug\u0105 gauti nuotoliniu b\u016bdu.\u00a0<\/p>\n