Naujausia visoje euro zonoje atliekama apklausa parod\u0117, kad palankumas eurui Lietuvoje 2025 m. \u0161oktel\u0117jo. Kod\u0117l pastaruosius 10 m. taip nuosekliai kylame \u012f vir\u0161\u0173 ir aplenk\u0117me beveik du tre\u010ddalius vis\u0173 euro zonos \u0161ali\u0173?<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Komentuoja dr. Linas Jurk\u0161as<\/strong>, Lietuvos banko Pinig\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas ir Vilniaus universiteto docentas.<\/em><\/p>\n 2025 m. pabaigoje vykdytos Eurobarometro apklausos rezultatai atskleid\u0117, kad 3 i\u0161 4 Lietuvos gyventoj\u0173 mano, jog euras yra naudingas Lietuvai. <\/strong>\u0160i dalis per pusmet\u012f \u016bgtel\u0117jo 3 proc. punktais \u2013 iki 74 proc., o tai yra did\u017eiausias pager\u0117jimas visoje euro zonoje (kartu su Pranc\u016bzija ir Graikija). Eurobarometro apklausa yra periodi\u0161kai vykdoma pasitelkiant t\u0105 pa\u010di\u0105 metodik\u0105 visose euro zonos \u0161alyse, tod\u0117l leid\u017eia objektyviai palyginti skirting\u0173 \u0161ali\u0173 duomenis.<\/p>\n \u012edomu, kad dar prie\u0161 8 m. buvome did\u017eiausi euroskeptikai. <\/strong>Po euro \u012fvedimo 2015 m. palankumas eurui kelis metus i\u0161 eil\u0117s netgi smuko \u2013 tai buvo susij\u0119 su i\u0161plitusiu pasipiktinimu d\u0117l tam tikr\u0173 preki\u0173 ir paslaug\u0173 kain\u0173 i\u0161augimo bei l\u0117to euro zonos ekonomik\u0173 atsigavimo po \u012fvykusi\u0173 finansini\u0173 krizi\u0173 (\u017er. pav. toliau). Palankumo eurui suma\u017e\u0117jimo tendencij\u0105 po euro \u012fvedimo patvirtina ir nuo 2023 m. euro zonai priklausanti Kroatija, kuri \u0161iuo metu pasi\u017eymi \u017eemiausiu (vos 38\u00a0%) ir vis dar krintan\u010diu pasitik\u0117jimu euru.<\/p>\n Palankiai vertinan\u010di\u0173 eur\u0105 apklaust\u0173j\u0173 dalis Lietuvoje ir euro zonoje<\/strong><\/p>\n <\/p>\n \u0160altiniai: Eurobarometro apklausos ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/span><\/p>\n Ta\u010diau nuo 2017 m. lietuvi\u0173 pasitik\u0117jimas euru daugiau nei padvigub\u0117jo. <\/strong>Euro zonos mastu palankumas eurui nuo 2017 m. i\u0161augo 6 proc. punktais, o Lietuvoje \u2013 net 38 proc. punktais. Tiesa, 2021 m. lietuvi\u0173 pasitenkinimas euru kiek suma\u017e\u0117jo (tik\u0117tina, d\u0117l prasid\u0117jusio kain\u0173 augimo \u0161oko), bet v\u0117liau palankumas eurui nuolat augo. O 2025 m. ruden\u012f netgi aplenk\u0117me euro zonos vidurk\u012f.<\/p>\n Nat\u016braliai kyla klausimas \u2013 kod\u0117l stebime tok\u012f \u017eenkl\u0173 lietuvi\u0173 palankumo eurui augim\u0105?<\/strong> Pats akivaizd\u017eiausias euro privalumas gyventojams ir \u012fmon\u0117ms \u2013 tai i\u0161nyk\u0119s poreikis keisti valiut\u0105 keliaujant ar prekiaujant. \u012edomu tai, kad lietuviai pagal suvokim\u0105, kad bendroji valiuta \u201epadeda\u201c lyginant kainas skirtingose \u0161alyse, pirmauja visoje euro zonoje.<\/p>\n Ta\u010diau pastaraisiais metais i\u0161ry\u0161k\u0117jo dar vienas svarbus veiksnys \u2013 tai didesnis saugumo jausmas. <\/strong>Nors infliacija Lietuvoje paspart\u0117jo 2022 m., lietuvi\u0173 pasitik\u0117jimas euru tais metais i\u0161augo \u2013 tai, tik\u0117tina, susij\u0119 su rusijos prad\u0117tu karu Ukrainoje. Dideli\u0173 sukr\u0117tim\u0173 metu norisi b\u016bti kuo labiau integruotam su Vakar\u0173 Europos ir NATO s\u0105junginink\u0117mis. Eurobarometro apklausa taip pat atskleid\u0117, kad lietuviai pirmauja visoje euro zonoje pagal tai, kiek euro valiutos tur\u0117jimas mums padeda jaustis europie\u010diais.<\/p>\n Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbus veiksnys gali b\u016bti ir lietuvi\u0173 pinigini\u0173 stor\u0117jimas. <\/strong>Po euro \u012fvedimo 2015 m. iki dabar vidutinis darbo u\u017emokestis \u201e\u012f rankas\u201c Lietuvoje paaugo net 169 proc. Kain\u0173 augimas per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f siek\u0117 57 proc. 2022 m. kainos laikinai pralenk\u0117 darbo u\u017emokes\u010dio augim\u0105, ta\u010diau tai buvo tik trumpalaikis reali\u0173j\u0173 pajam\u0173 augimo stabtel\u0117jimas. Pastaruosius kelis metus toliau stebimas smarkiai besiple\u010diantis teigiamas reali\u0173j\u0173 pajam\u0173 \u201eplei\u0161tas\u201c tarp darbo u\u017emokes\u010dio prieaugio ir infliacijos (\u017er. pav. toliau).<\/p>\n Sukauptas vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio \u201e\u012f rankas\u201c (neto) ir kain\u0173 prieaugis nuo 2015 m., procentais<\/strong><\/p>\n \u0160altiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas, Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/span><\/p>\n Ar \u0161is palankumo eurui augimas dar gali t\u0119stis? <\/strong>Tik\u0117tina, kad taip: juk pagrindiniai du veiksniai greitu metu nedings. Lietuvos bankas prognozuoja, kad darbo u\u017emokestis 2026\u20132028 m. kasmet \u016bgtels po 7\u20139 %, o kainos did\u0117s 2\u20133 kartus l\u0117\u010diau. Taip pat b\u016bt\u0173 naivu tik\u0117tis, kad kitais metais i\u0161nyks geopolitiniai neramumai. Tad visai realu, kad palankumas eurui gali toliau did\u0117ti ir ateinan\u010diais metais.<\/p>\n<\/p><\/div>\n![\"Lietuvi\u0173](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/DU%20ir%20kainu%20raida.jpg\")
<\/p>\n