\n<\/p>\n
Lietuvos bank\u0173 sektorius pra\u0117jusiais metais aktyviai kreditavo tiek gyventojus, tiek versl\u0105, stiprino kibernetin\u012f atsparum\u0105 ir kovojo su suk\u010diavimu, sumok\u0117jo paskutines laikinojo solidarumo \u012fna\u0161o \u012fmokas.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201e2025 metais baig\u0117si ir laikotarpis, kai did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 bank\u0173 pelnui tur\u0117jo netipiniai pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 poky\u010diai. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 peln\u0105 l\u0117m\u0117 padid\u0117jusi veiklos apimtis, ypa\u010d vieno banko sparti pl\u0117tra. Siekdami naudos vartotojams su bankais palaikome nuolatin\u012f dialog\u0105 tiek d\u0117l paslaug\u0173 prieinamumo didinimo, tiek suk\u010diavimo prevencijos klausimais\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos nar\u0117 Julita Varanauskien\u0117.\u00a0<\/p>\n
Ry\u0161kiausias pelno katalizatorius \u2013 tarptautin\u0117 pl\u0117tra<\/strong> Did\u017eiausi\u0105 rinkos dal\u012f pagal turt\u0105 u\u017eima Revolut Holdings Europe UAB. Per metus min\u0117tos \u012fstaigos turtas i\u0161augo 15,2 mlrd. Eur, arba beveik 75 proc., o turto dalis padid\u0117jo 9,9 proc. punkto \u2013 iki 37,6 proc. \u201eSwedbank\u201c, AB, turto dalis sudar\u0117 23 proc., AB SEB banko \u2013 17,1 proc., AB Artea banko \u2013 6,2 proc.\u00a0<\/p>\n Visas bank\u0173 sektoriaus turtas 2025 m. padid\u0117jo 20,9 mlrd. Eur (28,5 %) \u2013 iki 94,3 mlrd. Eur, o pelnas, neaudituotais duomenimis, sudar\u0117 1,063 mlrd. Eur. Tai 42,9 mln. Eur, arba 4,2 proc., daugiau nei 2024 m. (1,020 mlrd. Eur). Pelningai dirbo 16 bank\u0173 ir u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173, nuostolingai \u2013 3. Pastarieji bendrai patyr\u0117 6 mln. Eur nuostol\u012f.\u00a0<\/p>\n Sektoriaus peln\u0105 l\u0117m\u0117 ekonomikos augimas, padid\u0117j\u0119s bank\u0173 turtas ir aktyvi Revolut<\/em> grup\u0117s veiklos pl\u0117tra Europos S\u0105jungoje (ES). \u0160i grup\u0117, palyginti su 2024 m., u\u017edirbo beveik 2,1 karto didesn\u012f peln\u0105. Kit\u0173 trij\u0173 did\u017eiausi\u0173 bank\u0173 bendras pelnas 2025 m. suma\u017e\u0117jo 78,4 mln. Eur (10,3 %) \u2013 iki 683,7 mln. Eur. O ma\u017eesn\u0117s svarbos 9 bank\u0173 bendras pelnas i\u0161augo 8 mln. (beveik 2,7 karto) \u2013 iki 12,9 mln. Eur.\u00a0 2025 m. baig\u0117si solidarumo \u012fna\u0161o mok\u0117jimo laikotarpis. Lietuvoje veikiantys bankai, u\u017esienio bank\u0173 filialai ir kitos kredito \u012fstaigos i\u0161 viso nuo 2023 m. gegu\u017e\u0117s \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105 perved\u0117 apie 540 mln. Eur laikinojo solidarumo \u012fna\u0161o.<\/p>\n Did\u017eiausi\u0105 pagreit\u012f \u012fgijo vartojimo paskolos<\/strong> Paskol\u0173 portfelis per metus i\u0161augo daugiau kaip penktadaliu (22,3 %) \u2013 nuo 31,7 mlrd. Eur iki 38,8 mlrd. Eur. Did\u017eiausi\u0105 jo dal\u012f (41,2 %) sudar\u0117 paskolos nam\u0173 \u016bkiams. Jos per metus padid\u0117jo 3,4 mlrd. Eur (19,8 %) \u2013 iki 20,4 mlrd. Eur. Paskol\u0173 b\u016bstui portfelis i\u0161augo 14,6 proc. (1,9 mlrd. Eur) \u2013 iki 14,6 mlrd. Eur. Vartojimo paskol\u0173 portfelis, i\u0161 esm\u0117s d\u0117l paskol\u0173 u\u017esienio vartotojams, augo 37,4 proc. (1,1 mlrd. Eur) \u2013 iki 4,1 mlrd. Eur. Pus\u0119 vis\u0173 vartojim\u0173 paskol\u0173 suteik\u0117 Revolut<\/em> grup\u0117.\u00a0<\/p>\n Paskolos verslo \u012fmon\u0117ms sudar\u0117 14,6 mlrd. Eur. Jos per metus padid\u0117jo 2 mlrd. Eur (15,4 %). Labiausiai padid\u0117jo paskol\u0173, suteikt\u0173 profesin\u0119, mokslin\u0119 ir technin\u0119 veikl\u0105 vykdan\u010dioms \u012fmon\u0117ms, grynoji vert\u0117 \u2013 0,435 mlrd. Eur \u2013 iki 1 mlrd. Eur. Paskolos nekilnojamojo turto \u012fmon\u0117ms did\u0117jo 0,381 mlrd. Eur \u2013 iki 3,89 mlrd. Eur, o elektros, duj\u0173, garo ir oro kondicionavimo \u012fmon\u0117ms \u2013 0,368 mlrd. Eur \u2013 iki 1,4 mlrd. Eur.\u00a0<\/p>\n Spar\u010diausiai augo nerezident\u0173 ind\u0117liai<\/strong> Pal\u016bkan\u0173 normos u\u017e gyventoj\u0173 terminuotuosius ind\u0117lius eurais per metus suma\u017e\u0117jo nuo 2,70 iki 1,86 proc., \u012fmoni\u0173 \u2013 nuo 2,63 iki 1,91 proc. Kitose euro zonos \u0161alyse vidutin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos u\u017e nam\u0173 \u016bki\u0173 terminuotuosius ind\u0117lius buvo 1,82 proc., u\u017e \u012fmoni\u0173 \u2013 1,91 proc. Tendencijos atsispind\u0117jo ir gyventoj\u0173 elgsenoje \u2013 terminuot\u0173j\u0173 ir kaupiam\u0173j\u0173 ind\u0117li\u0173 dalis visame ind\u0117li\u0173 portfelyje suma\u017e\u0117jo nuo 21 iki 17 proc. Tiesa, \u0161iuo metu pal\u016bkanos v\u0117l yra paaugusios \u2013 bankai u\u017e 1 met\u0173 trukm\u0117s terminuotuosius ind\u0117lius si\u016blo nuo 1,5 iki 3 proc. metini\u0173 pal\u016bkan\u0173. Patrauklia alternatyva gyventojams, siekiantiems suderinti saugum\u0105 ir gr\u0105\u017e\u0105, gali b\u016bti ir Vyriausyb\u0117s gynybos obligacijos.<\/p>\n Vidutin\u0117s pal\u016bkan\u0173 normos u\u017e naujas b\u016bsto paskolas 2025 m. ma\u017e\u0117jo nuo 4,36 iki 3,69 proc., u\u017e naujas paskolas \u012fmon\u0117ms \u2013 nuo 5,32 iki 4,49 proc.\u00a0<\/p>\n Stiprinamas atsparumas<\/strong> Daug d\u0117mesio skirta suk\u010diavimo prevencijai. Bankai pernai sustabd\u0117 ir neleido pasisavinti beveik 40 mln. Eur, 2024 m. \u0161i suma siek\u0117 apie 15 mln. Eur. Ta\u010diau net ir stiprinant u\u017ekardas, per pastaruosius dvejus metus suk\u010diai i\u0161 gyventoj\u0173 ir \u012fmoni\u0173 i\u0161viliojo po 20 mln. Eur kasmet. Lietuvos bankas pareng\u0117 kovai su suk\u010diavimu skirt\u0105 teis\u0117k\u016bros iniciatyv\u0173 paket\u0105 ir pateik\u0117 j\u012f Vyriausybei.<\/p>\n Kas ketvirt\u012f vie\u0161ai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos rizik\u0105 ribojan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 vykdym\u0105 pateikiama Lietuvos banko interneto svetain\u0117je.<\/p>\n Bank\u0173 veiklos ap\u017evalgos skelbiamos \u010dia.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\n2025 m. pabaigoje Lietuvoje veik\u0117 19 bank\u0173 ir u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173. 2026 m. prad\u017eioje veikl\u0105 prad\u0117jo RATO bankas, UAB, o kovo pabaigoje savo veikl\u0105 baig\u0117 PayRay Bank, UAB, kuriai, pa\u010dios bendrov\u0117s pra\u0161ymu, ECB at\u0161auk\u0117 banko licencij\u0105.\u00a0<\/p>\n
\nTiesa, bank\u0173 pelningumo rodikliai 2025 m. toliau ma\u017e\u0117jo. Nuosavyb\u0117s gr\u0105\u017ea per metus suma\u017e\u0117jo 21,5 \u2013 iki 17,2 proc., o turto gr\u0105\u017ea \u2013 nuo 1,6 iki 1,3 proc. Efektyvumo rodiklis, rodantis i\u0161laid\u0173 ir pajam\u0173 santyk\u012f, pager\u0117jo \u2013 2025 m. pabaigoje jis siek\u0117 44,4 proc., per metus jo reik\u0161m\u0117 pakito 0,6 proc. punkto. \u00a0<\/p>\n
\nKreditavimo rinkoje aktyviausiai veikia did\u017eiausi rinkos dalyviai, o ma\u017eesn\u0117s svarbos bank\u0173 veikl\u0105 \u0161ioje srityje i\u0161 dalies riboja ma\u017eas turimas kapitalas.<\/p>\n
\n2025 m. pabaigoje bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. Eur ind\u0117li\u0173. I\u0161 j\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 ind\u0117liai sudar\u0117 26,9 mlrd. Eur, o u\u017esienio gyventoj\u0173 ir verslo visi ind\u0117liai \u2013 34,1 mlrd. Eur. Per metus pastarieji padid\u0117jo 13,3 mlrd. Eur (63,6 %). Tok\u012f spart\u0173 augim\u0105 i\u0161 esm\u0117s l\u0117m\u0117 Revolut <\/em>grup\u0117s pl\u0117tra \u012fvairiose ES \u0161alyse. Lietuvos rezident\u0173 bankuose laikomi ind\u0117liai per metus padid\u0117jo 4,3 mlrd. Eur (10,6 %).\u00a0<\/p>\n
\n2025 m. bankai prane\u0161\u0117 apie 25 didelius su informacini\u0173 ir ry\u0161i\u0173 technologijomis (IRT) susijusius incidentus, i\u0161 j\u0173 4 buvo susij\u0119 su kibernetiniais nusikaltimais. Lietuvos bankas pri\u017ei\u016br\u0117jo, kaip bankai valdo IRT rizikas pagal pasikeitus\u012f reguliavim\u0105, priemoni\u0173 arsenal\u0105 papild\u0117 nauja priemone \u2013 kibernetinio atsparumo testu.<\/p>\n