\n<\/p>\n
Lietuvos verslas u\u017e elektr\u0105 vis dar moka gerokai daugiau nei prie\u0161 rusijos plataus masto kar\u0105 prie\u0161 Ukrain\u0105, o ma\u017eesn\u0117s energijos s\u0105naudos reik\u0161mingai sustiprint\u0173 \u0161alies gamintoj\u0173 konkurencingum\u0105 tarptautin\u0117se rinkose.<\/p>\n
Tod\u0117l energetikos politika tur\u0117t\u0173 i\u0161likti orientuota \u012f vietin\u0117s elektros gamybos didinim\u0105, geresn\u0119 regionin\u0119 tinkl\u0173 integracij\u0105, efektyvesn\u012f energijos vartojim\u0105 ir ma\u017eesn\u012f kain\u0173 svyravim\u0105.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Darius Imbrasas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/em><\/p>\n Europos gamintojai pastaraisiais metais susiduria su did\u0117jan\u010diais i\u0161\u0161\u016bkiais \u2013 geopolitine \u012ftampa, prekybos trikd\u017eiais ir stipresniu euru, kuris ma\u017eina eksporto konkurencingum\u0105. Kadangi galimyb\u0117s keisti valiutos kurs\u0105 ar prekybos politik\u0105 yra ribotos, vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu tampa energijos kaina.<\/p>\n Energijos s\u0105naudos sudaro reik\u0161ming\u0105 gamybos i\u0161laid\u0173 dal\u012f: Lietuvoje 2021\u20132023 m. jos siek\u0117 apie 3,5 proc. vis\u0173 i\u0161laid\u0173, daugiau nei ES vidurkis (2,7 %). Kai kuriuose sektoriuose \u2013 pavyzd\u017eiui, medienos ar plastiko produkt\u0173 gamyboje, \u0161i dalis buvo dar didesn\u0117, o nemetalo mineralini\u0173 produkt\u0173 gamyboje, prie kurios priskiriama, pavyzd\u017eiui, cemento gamyba, siek\u0117 beveik 12 proc.<\/p>\n Viena svarbiausi\u0173 energijos s\u0105naud\u0173 dalis yra elektra, jos kaina tiek ES, tiek Lietuvoje yra kur kas didesn\u0117 nei kitose did\u017eiosiose ekonomikose. Tarptautin\u0117s energetikos agent\u016bros duomenimis, 2025 m. elektros kaina ES pramoniniams vartotojams tebebuvo 1,6 karto didesn\u0117 nei 2019 m., daugiau kaip du kartus didesn\u0117 negu JAV ir daugiau kaip 50 proc. didesn\u0117 nei Kinijoje.<\/p>\n Lietuvoje elektros kainos yra ma\u017eesn\u0117s nei ES vidurkis, ta\u010diau vis dar gerokai didesn\u0117s nei iki rusijos plataus masto karo prie\u0161 Ukrain\u0105 2022 m. prad\u017eioje. 2025 m. pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f daugumai Lietuvos verslo vartotoj\u0173 elektra vis dar kainavo 60\u2013130 proc. daugiau nei prie\u0161 pandemij\u0105, ir tik labai didel\u012f kiek\u012f suvartojan\u010dioms \u012fmon\u0117ms \u0161is atotr\u016bkis suma\u017e\u0117jo iki beveik 25 proc.<\/p>\n Did\u017eiausi\u0105 spaudim\u0105 patiria energijai imlios pramon\u0117s \u0161akos \u2013 bald\u0173, chemijos ir nemetalo mineralini\u0173 produkt\u0173 gamyba. I\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 versl\u0173 iki prie\u0161krizinio lygio elektros s\u0105naud\u0173 dal\u012f pavyko suma\u017einti tik maisto pramon\u0117s \u012fmon\u0117ms bei daliai in\u017einerin\u0117s pramon\u0117s \u012fmoni\u0173, ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 i\u0161laidos elektros energijai yra vienos ma\u017eiausi\u0173.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f tai, auk\u0161tos elektros kainos i\u0161lieka vienu svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, ribojan\u010di\u0173 Lietuvos gamintoj\u0173 konkurencingum\u0105. J\u0173 ma\u017einimas, kartu su efektyvesniu energijos vartojimu ir didesne vietine gamyba, gal\u0117t\u0173 reik\u0161mingai pagerinti \u012fmoni\u0173 s\u0105lygas konkuruoti u\u017esienyje ir prisid\u0117ti prie tvaresnio visos ekonomikos augimo.<\/p>\n I\u0161samiau apie Lietuvos \u012fmoni\u0173 energijos s\u0105naudas ir numatom\u0105 ekonomikos raid\u0105 \u2013 Lietuvos banko interneto svetain\u0117je ir leidinyje \u201eLietuvos ekonomikos ap\u017evalga\u201c.<\/p>\n<\/p><\/div>\n