\n<\/p>\n
Pastaraisiais m\u0117nesiais maisto kain\u0173 augimas Lietuvoje gerokai sul\u0117t\u0117jo, o \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117n. maisto produktai jau buvo 0,3 proc. pigesni nei prie\u0161 metus. Tai l\u0117m\u0117 suma\u017e\u0117j\u0119s spaudimas visoje maisto tiekimo grandin\u0117je \u2013 per metus nukritusios \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 supirkimo kainos Lietuvoje, atpigusi maisto gamintoj\u0173 produkcija ir suma\u017e\u0117jusios importuoto maisto kainos.<\/p>\n
Vis d\u0117lto maisto kain\u0173 perspektyvas gaubia neapibr\u0117\u017etumas. \u012etampai Artimuosiuose Rytuose nebl\u0117stant, rizika pasaulin\u0117se \u017ealiav\u0173 ir energijos i\u0161tekli\u0173 rinkose ir toliau yra itin aktuali. Tai svarbu ir Lietuvos gyventojams, nes maistui vidutini\u0161kai tenka apie penktadalis nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161laid\u0173. Be to, b\u016btent maisto kain\u0173 poky\u010dius \u017emon\u0117s pastebi grei\u010diausiai, tod\u0117l jie daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 ir bendram infliacijos suvokimui bei jos l\u016bkes\u010diams.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eDa\u017enai maisto kain\u0173 raid\u0105 linkstama sieti daugiausia su prekybinink\u0173 sprendimais, ta\u010diau jai didesn\u0119 \u012ftak\u0105 daro kiti veiksniai. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 maisto kainoms daro \u017ealiav\u0173 kainos, ta\u010diau svarbios ir energijos, transporto bei darbo u\u017emokes\u010dio s\u0105naudos, tod\u0117l maisto kain\u0173 poky\u010diai da\u017eniausiai prasideda gerokai anks\u010diau nei juos pamatome parduotuvi\u0173 lentynose\u201c, \u2013 komentuoja Laura Moci\u016bnait\u0117<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomist\u0117.<\/p>\n Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Lietuvoje pakilo apie 55 proc. <\/strong>Spar\u010diausiai jos augo 2021 m. III ketv.\u20132023 m. I ketv., kai pasaulio ekonomika dar tvark\u0117si su pandemijos padariniais, o rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105 suk\u0117l\u0117 papildom\u0173 sukr\u0117tim\u0173 \u017ealiav\u0173 ir energijos i\u0161tekli\u0173 rinkose. Nors 2024 m. maisto kainos buvo gana stabilios, pernai jos kilo v\u0117l spar\u010diau \u2013 vidutini\u0161kai 4,1 proc. (\u017er. A pav. grafik\u0105 kair\u0117je). Lietuvos banko i\u0161ankstiniu vertinimu, pernai maisto kainos Lietuvoje 1,2 proc. vir\u0161ijo vidutin\u012f maisto kain\u0173 lyg\u012f Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n Svarbiausias maisto kainas lemiantis veiksnys yra \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos kainos. <\/strong>Per pastaruosius penkerius metus \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 supirkimo kainos Lietuvoje padid\u0117jo apie 42 proc., spar\u010diausias augimas buvo fiksuotas 2022 m. (\u017er. A pav. grafik\u0105 de\u0161in\u0117je). Labiausiai pabrango pienas (75 %) ir m\u0117sa (63 %), o jav\u0173 kainos kilo gerokai nuosaikiau (8 %). Koreliacin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad tarp \u017ealiav\u0173 ir galutini\u0173 maisto kain\u0173 egzistuoja glaudus ry\u0161ys \u2013 kai brangsta \u017ealiavos, anks\u010diau ar v\u0117liau paprastai brangsta ir maisto produktai parduotuv\u0117se.<\/p>\n \u0160is ry\u0161ys n\u0117ra vienodas visoms produkt\u0173 grup\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, pieno produkt\u0173, m\u0117sos ar dar\u017eovi\u0173 kainos \u012f \u017ealiav\u0173 kain\u0173 poky\u010dius reaguoja gana greitai, o duonos ir kit\u0173 gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173 kainos kinta l\u0117\u010diau. Vaisi\u0173 atveju didel\u0117 dalis produkcijos yra importuojama, tod\u0117l j\u0173 kain\u0173 ry\u0161ys su supirkimo kainomis Lietuvoje yra silpnas, \u010dia didesn\u0119 \u012ftak\u0105 daro situacija tarptautin\u0117se rinkose.<\/p>\n A pav. Maisto kain\u0173 dinamika (grafikas kair\u0117je) bei maisto \u017ealiav\u0173 ir maisto gamintoj\u0173 kain\u0173 dinamika (grafikas de\u0161in\u0117je)<\/strong><\/p>\n <\/p>\n \u0160altiniai: Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bra ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/span><\/p>\n Prie maisto kain\u0173 augimo prisid\u0117jo ne tik brangesn\u0117s maisto \u017ealiavos. <\/strong>Svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko ir kitos maisto gamintoj\u0173 s\u0105naudos, \u0161iek tiek prisid\u0117jo ir antkainiai. \u017daliavos sudaro ma\u017edaug du tre\u010ddalius vis\u0173 maisto gamintoj\u0173 s\u0105naud\u0173, ta\u010diau galutinei kainai \u012ftakos turi ir darbo u\u017emokestis, energijos i\u0161laidos, transportas bei kitos veiklos s\u0105naudos. Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros duomenimis, 2021\u20132024 m. maisto gamintoj\u0173 antkainiai buvo \u0161iek tiek didesni nei iki pandemijos (2016\u20132019 m.) \u2013 atitinkamai 21,3 ir 19,3 proc.<\/p>\n Prekybinink\u0173 antkaini\u0173 vidurkiai reik\u0161mingai nepasikeit\u0117. 2022\u20132023 m. jie netgi \u0161iek tiek ma\u017e\u0117jo ir, tik\u0117tina, kad slopino kain\u0173 augim\u0105, ta\u010diau j\u0173 did\u0117jimas 2024 m. gal\u0117jo prisid\u0117ti prie spartesnio maisto brangimo.<\/p>\n \u017dvelgiant \u012f ateit\u012f, Lietuvos bankas prognozuoja, kad \u0161iemet infliacija padid\u0117s, j\u0105 labiausiai skatins brangesn\u0117 energija. Didesn\u0117s degal\u0173, gamtini\u0173 duj\u0173 ir tr\u0105\u0161\u0173 kainos didina ir maisto gamybos s\u0105naudas, ta\u010diau dal\u012f \u0161io poveikio tur\u0117t\u0173 atsverti atsikurianti pusiausvyra tarp maisto \u017ealiav\u0173 paklausos ir pasi\u016blos. Tod\u0117l tik\u0117tina, kad maisto kainos \u0161iemet kils l\u0117\u010diau nei pernai.<\/p>\n Daugiau apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas bus galima su\u017einoti Lietuvos ekonomikos raidos ir prognozi\u0173 pristatymo metu. Jis Lietuvos banke planuojamas bir\u017eelio 16 d. 10 val.<\/p>\n<\/p><\/div>\n