\n<\/p>\n
\u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f Lietuvoje veikiantys bankai aktyviai skolino gyventojams ir verslui. Paskol\u0173 portfelyje dominavo nekilnojamasis turtas (NT), nerezident\u0173 ind\u0117li\u0173 daug\u0117jo, Lietuvos gyventoj\u0173 \u2013 d\u0117l sezoni\u0161kumo ma\u017e\u0117jo.\u00a0<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eKetvir\u010dio rezultatai rodo i\u0161liekant\u012f susidom\u0117jim\u0105 b\u016bsto paskolomis. Matome, kad b\u016bsto paskol\u0173 segmente konkurencija pama\u017eu auga, ta\u010diau joje vis dar dominuoja trys b\u016bsto paskol\u0173 teik\u0117jai. Bank\u0173 sektorius ir toliau yra finansi\u0161kai atsparus, t\u0105 patvirtina ir viena geriausi\u0173 Europos S\u0105jungoje paskol\u0173 portfelio kokyb\u0117\u201c, \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskien\u0117.<\/p>\n
B\u016bsto paskol\u0173 paklausa did\u0117jo<\/strong> Skolinimas gyventojams per ketvirt\u012f padid\u0117jo 0,9 mlrd. Eur (4,3 %) \u2013 iki 21,2 mlrd. Eur. B\u016bsto paskolos i\u0161augo 0,5 mlrd. (3,5 %) \u2013 iki 15,1 mlrd. Eur.\u00a0<\/p>\n Vartojimo paskol\u0173 portfelis padid\u0117jo 0,2 mlrd. Eur (5,5 %) \u2013 iki 4,3 mlrd. Eur. Tiesa, daugiausia \u0161i\u0173 paskol\u0173 suteikta ne Lietuvos rezidentams.\u00a0<\/p>\n \u012emoni\u0173 paskol\u0173 portfelis per ketvirt\u012f padid\u0117jo 0,2 mlrd. Eur (1,4 %) \u2013 iki 14,8 mlrd. Eur. \u00a0Did\u017eiausia ne finans\u0173 bendrovi\u0173 sektoriaus finansavimo dalis tenka NT operacij\u0173 (28,5 %), didmenin\u0117s ir ma\u017emenin\u0117s prekybos (16,1 %) bei apdirbamosios gamybos (11,8 %) sektoriuose veikian\u010dioms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n Laukiama ind\u0117li\u0173 prieaugio<\/strong> Pelningumo tendencijos skiriasi<\/strong> Lietuvos bank\u0173 sektorius pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f \u00a0u\u017edirbo 282 mln. Eur pelno \u2013 5,5 proc. daugiau negu per 2025 m. t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f (267 mln. Eur). Pelningai dirbo 14 bank\u0173 ir u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173, nuostolingai \u2013 6. Pastarieji bendrai patyr\u0117 2,8 mln. Eur nuostol\u012f.<\/p>\n \u0160\u012f pelno pokyt\u012f toliau l\u0117m\u0117 Revolut grup\u0117s aktyvi veikla \u012fvairiose ES \u0161alyse, d\u0117l jos ji u\u017edirbo 21,3 mln. Eur (44 %) daugiau pelno. Trij\u0173 did\u017eiausi\u0173 bank\u0173 (be Revolut grup\u0117s) bendras pelnas, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvir\u010diu, paaugo 4 mln. Eur (2,4 %) \u2013 iki 174 mln. Eur. Devyni\u0173 ma\u017eesn\u0117s svarbos bank\u0173 bendras pelnas suma\u017e\u0117jo 1,8 mln. Eur (47 %) \u2013 iki 2,0 mln. Eur, o \u0161e\u0161i\u0173 u\u017esienio bank\u0173 filial\u0173 bendras pelnas suma\u017e\u0117jo 8,8 mln. Eur (19,3%) \u2013 iki 36,9 mln. Eur.<\/p>\n D\u0117l spar\u010diai augusio turto bank\u0173 pelningumo rodikliai toliau ma\u017e\u0117jo: nuosavyb\u0117s gr\u0105\u017ea pirmojo ketvir\u010dio pabaigoje sudar\u0117 16,28 proc. (prie\u0161 metus \u2013 18,79 %), turto gr\u0105\u017ea \u2013 1,16 proc. (prie\u0161 metus \u2013 1,42 %). Efektyvumo rodiklis, rodantis i\u0161laid\u0173 ir pajam\u0173 santyk\u012f, buvo 43,57 proc., per metus jo reik\u0161m\u0117 pager\u0117jo 1,33 proc. punkto. Ma\u017eesn\u0117s svarbos bank\u0173 pelningumo ir efektyvumo rodikliai yra prastesni negu didel\u0117s svarbos bank\u0173.<\/p>\n B\u016btina stiprinti informacini\u0173 sistem\u0173 atsparum\u0105<\/strong> Lietuvos bankas, reaguodamas \u012f informacij\u0105 apie naujos kartos dirbtinio intelekto \u012franki\u0173 galimybes ir gr\u0117smes, paragino bankus i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti savo naudojam\u0173 informacini\u0173 sistem\u0173 saugumo strategij\u0105, procesus bei priemones ir pereiti nuo reaktyvaus modelio prie labiau automatizuoto valdymo realiu laiku.<\/p>\n Kas ketvirt\u012f vie\u0161ai skelbiama informacija apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos rizik\u0105 ribojan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 vykdym\u0105 pateikiama Lietuvos banko interneto svetain\u0117je.<\/p>\n Bank\u0173 veiklos ap\u017evalgos skelbiamos \u010dia.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\nPirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f bank\u0173 paskol\u0173 portfelis i\u0161augo 1,5 mlrd. Eur (3,8 %) \u2013 iki 40,3 mlrd. Eur. Labiausiai j\u012f didino paskolos b\u016bstui \u012fsigyti. Paskol\u0173 kokyb\u0117s rodikliai ir toliau yra geri, Lietuva yra tarp Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173, kuri\u0173 bankai savo portfeliuose turi ma\u017eiausiai neveiksni\u0173 (blog\u0173) paskol\u0173.<\/p>\n
\nPirmojo ketvir\u010dio pabaigoje bankuose buvo laikoma 84,6 mlrd. Eur ind\u0117li\u0173, per pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f jie paaugo 5,7 mlrd. Eur (7,3 %). Nerezident\u0173 ind\u0117liai padid\u0117jo 4,4 mlrd. Eur (12,8 %) ir sudar\u0117 beveik 38,5 mlrd. Eur. Lietuvos gyventoj\u0173 ind\u0117liai d\u0117l sezoni\u0161kumo suma\u017e\u0117jo 0,1 mlrd. Eur (0,4 %) \u2013 iki 26,8 mlrd. Eur. Vis d\u0117lto prognozuojama, kad Lietuvos gyventoj\u0173 ind\u0117liai bankuose \u0161iemet reik\u0161mingai augs. Tai siejama su l\u0117\u0161omis, kurias \u012f bankus nukreips i\u0161 II pensij\u0173 kaupimo pakopos pasitrauk\u0119 gyventojai.\u00a0<\/p>\n
\n\u0160iuo metu Lietuvoje veikia 19 bank\u0173, i\u0161 j\u0173 6 \u2013 u\u017esienio bank\u0173 filialai. Nuo met\u0173 prad\u017eios veikl\u0105 prad\u0117jo \u201eRATO bankas\u201c, o \u201ePayRay Bank\u201c savo iniciatyva veikl\u0105 baig\u0117. Bendras sektoriaus turtas vir\u0161ijo 100 mlrd. Eur rib\u0105. Revolut Holdings Europe UAB rinkos dalis per ketvirt\u012f \u016bgtel\u0117jo 2,8 proc. punkto \u2013 iki 40,4 proc. \u201eSwedbank\u201c, AB, rinkos dalis sudar\u0117 21,9 proc., AB SEB banko \u2013 16,4 proc., AB Artea banko \u2013 5,8 proc. \u00a0<\/p>\n
\n\u0160i\u0173 met\u0173 pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f bankai prane\u0161\u0117 apie septynis didelius su informacin\u0117mis technologijomis susijusius incidentus, i\u0161 j\u0173 vienas buvo kibernetinio pob\u016bd\u017eio.\u00a0<\/p>\n