Gimstamumas Lietuvoje ma\u017e\u0117ja jau daugiau nei tris de\u0161imtme\u010dius. Tarpukariu, sovietin\u0117je Lietuvoje ir pirmaisiais metais po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo kasmet vidutini\u0161kai gimdavo daugiau nei 50\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173, ta\u010diau nuo 1993 m. gimusi\u0173j\u0173 skai\u010dius prad\u0117jo nuosekliai ma\u017e\u0117ti, o 2025\u00a0m. jau tesiek\u0117 vos apie 18\u00a0t\u016bkst. Tai ma\u017eiausias Lietuvoje fiksuotas gimim\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Kasparas Vasiliauskas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis\u00a0ekonomistas<\/em><\/p>\n Min\u0117tas skai\u010dius yra beveik keturis kartus ma\u017eesnis u\u017e istori\u0161kai auk\u0161\u010diausi\u0105 lyg\u012f 1927 m., kai gim\u0117 66 114 k\u016bdiki\u0173 (\u017er. 1 pav.)1<\/sup>. Iki \u0161iol ma\u017e\u0117jantis gimstamumas ir apskritai nepalankios demografin\u0117s tendencijos ekonomikos raidos i\u0161 esm\u0117s neribojo, ta\u010diau artimiausiais de\u0161imtme\u010diais, tik\u0117tina, kad prast\u0117janti gyventoj\u0173 am\u017eiaus strukt\u016bra vis labiau ribos darbo j\u0117gos pasi\u016bl\u0105 ir Lietuvos augimo potencial\u0105. Siekiant geriau \u012fvertinti \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius, \u0161iame komentare nagrin\u0117jamos gimstamumo \u2013 vieno i\u0161 pagrindini\u0173 demografijos kaitos veiksni\u0173 \u2013 ma\u017e\u0117jimo prie\u017eastys ir j\u0173 reik\u0161m\u0117 Lietuvos ekonomikai.<\/p>\n 1 pav. Naujagimi\u0173 skai\u010diaus raida<\/p>\n <\/p>\n \u0160altiniai: VDA, Eurostatas ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/em><\/span><\/p>\n Gimim\u0173 skai\u010diaus raid\u0105 lemia du esminiai veiksniai: potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 skai\u010dius2<\/sup> ir sprendimai d\u0117l j\u0173 tur\u0117jimo \u2013 reprodukcin\u0117 elgsena. <\/strong>Pirmasis veiksnys parodo, koki\u0105 \u012ftak\u0105 gimim\u0173 skai\u010diui turi potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 skai\u010diaus ir am\u017eiaus strukt\u016bros poky\u010diai, t. y. kiek gimim\u0173 skai\u010dius kei\u010diasi d\u0117l potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 migracijos, kart\u0173 kaitos ir sen\u0117jimo. Antrasis veiksnys atskleid\u017eia, kaip kei\u010diasi gimim\u0173 skai\u010dius kei\u010diantis \u017emoni\u0173 sprendimams d\u0117l vaik\u0173 tur\u0117jimo. Sprendim\u0173 d\u0117l vaik\u0173 tur\u0117jimo poky\u010dius apibendrina suminis gimstamumo rodiklis, matuojantis gimusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173, tenkant\u012f vienai moteriai3<\/sup>. Sumin\u012f gimstamumo rodikl\u012f lemia du pagrindiniai veiksniai: apsisprendimas tapti t\u0117vais susilaukiant pirmojo vaiko4<\/sup>\u00a0ir sprendimai d\u0117l \u0161eimos dyd\u017eio5<\/sup>, t. y. kiek vaik\u0173 susilaukti v\u0117liau.<\/p>\n I\u0161skaid\u017eius gimim\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jim\u0105 pagal aptartus veiksnius, matyti, kad nuo 42 376 (1994\u00a0m.) iki 19 086 \u00a0(2024 m.) suma\u017e\u0117jus\u012f gimusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173 reik\u0161mingai l\u0117m\u0117 tiek ma\u017eesnis potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 skai\u010dius, tiek pasikeit\u0119 sprendimai d\u0117l vaik\u0173 tur\u0117jimo (\u017er. 2 pav.). <\/strong>Vertinant potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 skai\u010diaus \u012ftak\u0105, svarbiausias veiksnys buvo neigiama grynoji migracija i\u0161 Lietuvos. Atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, didelis skai\u010dius \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 susilaukti vaik\u0173, i\u0161vyko i\u0161 \u0161alies, tad potenciali\u0173 t\u0117v\u0173 ma\u017e\u0117jo spar\u010diau, nei tai gal\u0117jo atsverti net pastaraisiais metais gerokai padid\u0117jusi imigracija. Gimstamum\u0105 ma\u017eino ir kart\u0173 kaita \u2013 \u012f reprodukcin\u012f am\u017ei\u0173 \u012f\u017eengdavo vis ma\u017eesn\u0117s kartos, kurios pa\u010dios yra po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo kritusio gimstamumo ir ankstesn\u0117s didel\u0117s emigracijos pasekm\u0117. Kadangi kart\u0173 kaitos veiksnys parodo jau i\u0161 esm\u0117s nulemt\u0105 am\u017eiaus strukt\u016br\u0105, tik\u0117tina, kad ateinan\u010diais de\u0161imtme\u010diais \u0161is veiksnys gimim\u0173 skai\u010diaus raid\u0105 slopins dar labiau.<\/p>\n Kalbant apie sprendimus susilaukti vaik\u0173, pa\u017eym\u0117tina, kad beveik visas j\u0173 poveikis gimim\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimui buvo susij\u0119s su tuo, jog vis ma\u017eiau \u017emoni\u0173 apsispr\u0119sdavo tapti t\u0117vais susilaukiant pirmojo vaiko, o sprendimai d\u0117l \u0161eimos dyd\u017eio, susilaukus pirmojo vaiko, i\u0161 esm\u0117s nesikeit\u0117 (\u017er. 2 pav.). <\/strong>2024 m. t\u0117vai augino i\u0161 esm\u0117s tiek pat vaik\u0173, kiek prie\u0161 tris de\u0161imtme\u010dius, tad ilgalaik\u012f gimstamumo ma\u017e\u0117jim\u0105 lemia ne ma\u017eesn\u0117s \u0161eimos su vaikais, o tai, kad t\u0117vais apskritai tampa vis ma\u017eiau \u017emoni\u0173. Kadangi sprendimai d\u0117l vaik\u0173 susilaukimo ir \u0161eimos planavimas yra veiksniai, labiausiai susij\u0119 su \u0161eimos politika, kitoje komentaro dalyje \u0161i tematika nagrin\u0117jama i\u0161samiau.<\/p>\n 2 pav. Naujagimi\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimo kaitos veiksniai6<\/sup><\/p>\n \u0160altiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/em><\/span><\/p>\n Sprendim\u0173 d\u0117l vaik\u0173 tur\u0117jimo poky\u010diai ir d\u0117l j\u0173 ma\u017e\u0117jantis gimim\u0173 skai\u010dius n\u0117ra vien Lietuvai b\u016bdingas rei\u0161kinys \u2013 visame pasaulyje gimstamumas ma\u017e\u0117ja jau ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f (\u017er. 3 a pav.). <\/strong>Turtingiausiose pasaulio \u0161alyse 1960\u20132023 m. suminis gimstamumo rodiklis suma\u017e\u0117jo nuo ma\u017edaug trij\u0173 vaik\u0173 iki pusantro vaiko moteriai. Vargingiausiose pasaulio \u0161alyse pokytis dar drasti\u0161kesnis \u2013 tuo pa\u010diu laikotarpiu vaik\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo \u0161e\u0161i\u0173 iki \u0161iek tiek daugiau nei dviej\u0173 vaik\u0173 moteriai. Tad Lietuvoje stebimas gimstamumo ma\u017e\u0117jimas yra plataus masto ir seniai trunkan\u010dios tendencijos dalis.<\/p>\n Nors ma\u017e\u0117jan\u010dio gimstamumo tendencijos stebimos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, skiriasi ma\u017e\u0117jimo prie\u017eastys. <\/strong>Detaliau i\u0161analizavus suminio gimstamumo rodiklio sudedam\u0105sias dalis, matyti, kad pagal gimstamumo raid\u0105 Lietuva yra pana\u0161i \u012f kitas Baltijos \u0161alis ir Danij\u0105, ta\u010diau skiriasi nuo kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 (\u017er. 3 b pav.). Lietuvoje, kitose Baltijos \u0161alyse ir Danijoje gimstamumo ma\u017e\u0117jim\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad vis ma\u017eiau \u017emoni\u0173 tapdavo t\u0117vais, o \u0161eimos dydis i\u0161 esm\u0117s liko nepakit\u0119s ar netgi augo. Did\u017eiojoje dalyje Europos \u0161ali\u0173 ma\u017e\u0117jo tiek t\u0117vyst\u0117s mastas, tiek \u0161eimos dydis, o tai dar labiau sustiprino bendr\u0105 gimstamumo nuosmuk\u012f. \u0160ie skirtumai svarb\u016bs analizuojant vie\u0161osios politikos sprendimus. Pavyzd\u017eiui, \u0161alyse, kuriose gimstamumo nuosmuk\u012f l\u0117m\u0117 ir ma\u017e\u0117jantis \u0161eimos dydis, neseniai \u012fvestos didesnes \u0161eimas skatinan\u010dios priemon\u0117s \u2013 pavyzd\u017eiui, Lenkijoje ir Vengrijoje taikomos gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010di\u0173 lengvatos \u0161eimoms, auginan\u010dioms du ar daugiau vaik\u0173. Taip bent i\u0161 dalies siekiama stabdyti \u0161eim\u0173 dyd\u017eio ma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n 3 pav. Gimstamumo rodikli\u0173 kaita ir kaitos veiksniai7<\/sup><\/p>\n \u0160altiniai: Pasaulio bankas, Sent Luiso federalinis rezerv\u0173 bankas, Eurostatas ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/em><\/span><\/p>\n Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad ma\u017e\u0117jantis \u017emoni\u0173, susilaukian\u010di\u0173 pirmojo vaiko, skai\u010dius gali b\u016bti susij\u0119s su t\u0117vyst\u0117s atid\u0117jimu v\u0117lesniam am\u017eiui \u2013 d\u0117l to trumpuoju laikotarpiu ma\u017e\u0117ja suminis gimstamumo rodiklis ir gimim\u0173 skai\u010dius, o v\u0117liau nuosekliai atsigauna. <\/strong>\u0160i tendencija jau buvo steb\u0117ta Lietuvoje nuo 2000 iki 2015 m., kai suminis gimstamumo rodiklis pama\u017eu atsigavo daugiausia d\u0117l spar\u010diai augusio por\u0173, susilaukian\u010di\u0173 pirmagimio ir tampan\u010di\u0173 t\u0117vais, skai\u010diaus. Per tris de\u0161imtme\u010dius nuo nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo vidutinis moters am\u017eius, kai ji susilaukia pirmojo vaiko, padid\u0117jo nuo ma\u017edaug 23 iki 29 m. (\u017er. 4 pav.). O pirmagimi\u0173, kuri\u0173 motinoms 35 ir daugiau met\u0173, dalis 1994\u20132024 m. i\u0161augo nuo ma\u017eiau nei 3 iki 16 proc. Am\u017eiaus grup\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 pastaruoju metu ma\u017e\u0117ja suminis gimstamumo rodiklis ir kurios, tik\u0117tina, planuoja v\u0117liau susilaukti pirmagimio, yra vis dar pakankamai jaunos. Tad vienareik\u0161mi\u0161kai atmesti galimyb\u0117s, kad suminis gimstamumo rodiklis atsigaus ateityje, negalima.<\/p>\n Vis d\u0117lto turimi duomenys leid\u017eia manyti, kad net ir tada, kai t\u0117vyst\u0119 atid\u0117jusios poros v\u0117liau susilauks pirmojo vaiko, suminio gimstamumo rodiklio atsigavimas bus tik dalinis. <\/strong>Stebint skirtingais metais gimusias moter\u0173 kartas, matyti, kad jaunesni\u0173 kart\u0173 moterys (nuo 1988 m.) pirmagimio susilaukia ne tik v\u0117liau, bet ir jo susilaukia ma\u017eesn\u0117 j\u0173 dalis (\u017er. 5 pav.). Jauniausi\u0173 kart\u0173 duomenys kol kas apima tik moteris iki 35 m., tod\u0117l galutinis t\u0117vyst\u0117s mastas n\u0117ra \u017einomas. Neabejotina, kad bent dalis moter\u0173 pirmagimio susilauks b\u016bdamos vyresnio am\u017eiaus. Vis d\u0117lto, lyginant to paties am\u017eiaus moteris, po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo gimusi\u0173 kart\u0173 gimstamumo rodikliai jau dabar gerokai atsilieka nuo anks\u010diau gimusi\u0173 kart\u0173. Kad gimdymo atid\u0117jimas visi\u0161kai kompensuot\u0173 \u0161\u012f nuosmuk\u012f, vyresniame am\u017eiuje pirmagimio tur\u0117t\u0173 susilaukti tiek por\u0173, kiek Lietuvoje dar niekada n\u0117ra buv\u0119. Tod\u0117l sugr\u012f\u017eimas prie ankstesnio gimstamumo lygio ma\u017eai tik\u0117tinas.<\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n
\u0160altiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/em><\/span><\/p>\n Did\u017eiausios galimyb\u0117s didinti gimstamum\u0105 yra susijusios su priemon\u0117mis, kurios sudaryt\u0173 palankesnes s\u0105lygas susilaukti pirmagimio.<\/strong> Atitinkamai priemon\u0117s, kurios b\u016bt\u0173 orientuotos \u012f \u0161eimos dyd\u017eio didinim\u0105, tur\u0117t\u0173 ma\u017eesn\u012f ir ribot\u0105 poveik\u012f, nes bent iki \u0161iol \u0161eim\u0173 dydis buvo stabilus Lietuvoje. Remiantis moksline literat\u016bra, veiksmingiausios vie\u0161osios politikos priemon\u0117s Lietuvoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptos \u012f pirmojo vaiko susilaukimo barjer\u0173 ma\u017einim\u0105 \u2013 b\u016bsto prieinamumo gerinim\u0105, darbo ir \u0161eimos derinimo s\u0105lyg\u0173 gerinim\u0105, karjeros saugumo u\u017etikrinim\u0105 t\u0117vyst\u0117s atveju, ankstyvojo ugdymo paslaug\u0173 pl\u0117tr\u0105, didesn\u0119 pagalbinio apvaisinimo paslaug\u0173 apr\u0117pt\u012f. B\u016btent \u0161ie veiksniai teigiamai veikia \u017emoni\u0173 sprendim\u0105 tapti t\u0117vais. Susilaukus pirmojo vaiko, daugeliu atvej\u0173 padid\u0117ja tikimyb\u0117, kad \u0161eima susilauks ir antro vaiko.<\/p>\n Ta\u010diau net ir tuo atveju, jeigu padid\u0117t\u0173 skai\u010dius \u017emoni\u0173, tampan\u010di\u0173 t\u0117vais, galimyb\u0117s gr\u012f\u017eti prie suminio gimstamumo lygio, u\u017etikrinan\u010dio stabili\u0105 populiacijos raid\u0105, yra ribotos (\u017er. 6 pav.). <\/strong>Kaip min\u0117ta, suminis gimstamumo rodiklis priklauso ne tik nuo apsisprendimo tapti t\u0117vais, bet ir nuo \u0161eimos dyd\u017eio. Kadangi n\u0117 vienas i\u0161 \u0161i\u0173 dyd\u017ei\u0173 negali did\u0117ti neribotai, j\u0173 derinys apibr\u0117\u017eia realiai pasiekiam\u0105 gimstamumo rib\u0105.<\/p>\n Panagrin\u0117kime abu veiksnius atskirai. Pirmasis veiksnys \u2013 apsisprendimas tapti t\u0117vais, t. y. susilaukti pirmojo vaiko. Net ir hipotetiniu atveju, jei bent vieno vaiko susilaukt\u0173 visos reprodukcinio am\u017eiaus moterys, o \u0161eimos dydis ir toliau Lietuvoje b\u016bt\u0173 ties dabartiniu lygiu (ma\u017edaug dviej\u0173 vaik\u0173), suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje padid\u0117t\u0173 tik iki ma\u017edaug 2. Tai vis tiek b\u016bt\u0173 ma\u017eiau nei ma\u017edaug 2,1 rodiklio reik\u0161m\u0117, reikalinga kart\u0173 kaitai u\u017etikrinti. Antrasis veiksnys \u2013 \u0161eimos dydis. Jeigu motinomis tampan\u010di\u0173 moter\u0173 dalis Lietuvoje nevir\u0161yt\u0173 80 proc., kart\u0173 kaitai u\u017etikrinti vienai motinai vidutini\u0161kai reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti beveik 2,6\u20132,7 vaiko. Toks lygis nebuvo pasiektas nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus septintojo de\u0161imtme\u010dio, o tris de\u0161imtme\u010dius beveik nekintantis \u0161eimos dydis nesuteikia pagrindo tik\u0117tis, kad jis gal\u0117t\u0173 pastebimai ateityje padid\u0117ti.<\/p>\n \u017dinoma, tikrov\u0117je abu \u0161ie veiksniai kinta kartu, ta\u010diau n\u0117 vieno i\u0161 j\u0173 atskirai ne\u012fmanoma reik\u0161mingai padidinti. Norint pasiekti kart\u0173 kait\u0105 u\u017etikrinant\u012f gimstamumo lyg\u012f Lietuvoje, vienu metu tur\u0117t\u0173 gerokai i\u0161augti ir motinomis tampan\u010di\u0173 moter\u0173 dalis, ir vidutinis vaik\u0173 skai\u010dius \u0161eimoje \u2013 tokio masto poky\u010dio n\u0117ra pavyk\u0119 pasiekti i\u0161 esm\u0117s n\u0117 vienai i\u0161sivys\u010diusiai ekonomikai. Tokia yra nemaloni gimstamumo aritmetika: problema yra ne tik ta, kad sunku reik\u0161mingai paveikti sprendimus d\u0117l vaik\u0173 susilaukimo, bet ir tai, kad net optimisti\u0161kiausias \u012fmanomas vaik\u0173 planavimo \u012fpro\u010di\u0173 derinys, tik\u0117tina, nepasiekt\u0173 lygio, b\u016btino stabiliai kart\u0173 kaitai u\u017etikrinti.<\/p>\n 6 pav. Kart\u0173 kait\u0105 u\u017etikrinan\u010dio suminio gimstamumo rodiklio pasiekiamumo kreiv\u01178<\/sup><\/p>\n \u0160altiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/em><\/span><\/p>\n Ma\u017e\u0117jantis gimstamumas ir ilg\u0117janti gyvenimo trukm\u0117 kei\u010dia gyventoj\u0173 am\u017eiaus strukt\u016br\u0105, o tai ilgainiui tur\u0117s reik\u0161ming\u0173 makroekonomini\u0173 pasekmi\u0173. <\/strong>Kartu su ankstesn\u0117s emigracijos padariniais ir esam\u0173 kart\u0173 sen\u0117jimu \u0161ios tendencijos lems nuosekl\u0173 darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 skai\u010diaus ir ekonomin\u0117je veikloje dalyvaujan\u010dios visuomen\u0117s dalies ma\u017e\u0117jim\u0105. Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 jau i\u0161 esm\u0117s nulemta: net jeigu metinis gimim\u0173 skai\u010dius per nakt\u012f patrigub\u0117t\u0173, prireikt\u0173 daugiau kaip dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173, kol \u0161ie vaikai baigt\u0173 mokslus ir \u012fsiliet\u0173 \u012f darbo rink\u0105. Tod\u0117l, jei pensinis am\u017eius nesikeis, gyventoj\u0173 sen\u0117jimas ekonomikos raid\u0105 slopins dar ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f, kad ir kaip dabar keist\u0173si gimstamumo rodikliai.<\/p>\n Tai ypa\u010d svarbu vertinant Lietuvos ekonomin\u0119 konvergencij\u0105 su Vakar\u0173 Europa. <\/strong>Ankstesn\u012f spart\u0173 pajam\u0173 lygio art\u0117jim\u0105 prie Vakar\u0173 Europos skatino tiek spartus na\u0161umo augimas, tiek did\u0117jantis gyventoj\u0173 dalyvavimas darbo rinkoje. Ta\u010diau abiej\u0173 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 poveikis silpsta: Lietuvos ekonomikai art\u0117jant prie pa\u017eangiausi\u0173 \u0161ali\u0173 na\u0161umo ribos, na\u0161umo augimas nat\u016braliai l\u0117t\u0117ja, o galimyb\u0117s toliau didinti darbo j\u0117gos aktyvum\u0105 yra ribotos. Demografiniams veiksniams darant vis ma\u017eiau teigiam\u0105 poveik\u012f ekonomikos augimui ir ilgainiui tampant j\u012f ribojan\u010diu veiksniu, konvergencija nei\u0161vengiamai l\u0117t\u0117s, o rizika taip ir nepasiekti pa\u017eangiausi\u0173 ekonomik\u0173 gyvenimo lygio did\u0117s.<\/p>\n Norint pakeisti \u0161i\u0105 demografin\u0119 krypt\u012f, vien didesnio gimstamumo nepakaks. <\/strong>Ma\u017eai tik\u0117tina, kad suminis gimstamumo rodiklis v\u0117l pasieks kart\u0173 kait\u0105 u\u017etikrinant\u012f lyg\u012f, tod\u0117l, nors ilguoju laikotarpiu gimstamumo augimas prisid\u0117t\u0173 prie gyventoj\u0173 skai\u010diaus ma\u017e\u0117jimo \u0161velninimo, vien jo nepakakt\u0173 \u0161iam ma\u017e\u0117jimui atsverti. Tod\u0117l svarbus vaidmuo tenka migracijai \u2013 tiek pritraukiant kvalifikuot\u0173 darbuotoj\u0173 i\u0161 u\u017esienio, tiek skatinant pastaraisiais m\u0117nesiais sul\u0117t\u0117jus\u012f lietuvi\u0173 diasporos gr\u012f\u017eim\u0105.<\/p>\n 1\u00a0<\/sup>Palyginimas pagal vien gimim\u0173 skai\u010di\u0173 nevisi\u0161kai tiksliai parodo gimim\u0173 skai\u010diaus skirtum\u0105 tarp tarpukario ir dabartini\u0173 laik\u0173 vaik\u0173 kohort\u0173: tarpukariu k\u016bdiki\u0173 mirtingumas buvo gerokai didesnis, tod\u0117l nema\u017ea dalis gimusi\u0173j\u0173 nesulaukdavo pirmojo gimtadienio. Vertinant iki vien\u0173 met\u0173 i\u0161gyvenusi\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173, skirtumas b\u016bt\u0173 ma\u017eesnis, nors vis tiek labai didelis.<\/span><\/p>\n 2<\/sup>Kadangi sprendimus susilaukti vaik\u0173 da\u017eniausiai priima poros, toliau komentare vartojama s\u0105voka \u201epotencial\u016bs t\u0117vai\u201c. Vis d\u0117lto skai\u010diavimai, kaip \u012fprasta atliekant demografin\u0119 analiz\u0119, grind\u017eiami reprodukcinio am\u017eiaus (15\u201349 m.) moter\u0173 skai\u010diumi ir moter\u0173 gimstamumo rodikliais, nes b\u016btent tokia forma gimstamumo statistiniai duomenys yra \u012fprastai rengiami ir skelbiami.<\/span><\/p>\n 3<\/sup>Suminis gimstamumo rodiklis \u2013 tikimybinis rodiklis, parodantis vidutin\u012f gyv\u0173 vaik\u0173 skai\u010di\u0173, kur\u012f moteris pagimdyt\u0173 per vis\u0105 savo reprodukcin\u012f laikotarp\u012f (15\u201349 m.), jeigu konkre\u010di\u0173 met\u0173 gimstamumo rodikliai kiekvienoje am\u017eiaus grup\u0117je nepakist\u0173.<\/span><\/p>\n 4<\/sup>Apsisprendimo mastas \u012fprastai matuojamas apskai\u010diuojant motin\u0173, palyginti su visomis moterimis, galin\u010diomis susilaukti vaik\u0173, dal\u012f.<\/span><\/p>\n 5<\/sup>\u0160eimos dydis \u012fprastai matuojamas apskai\u010diuojant vidutin\u012f vaik\u0173, tenkan\u010di\u0173 vienai motinai, skai\u010di\u0173.<\/span><\/p>\n 6<\/sup>Gimim\u0173 skai\u010diaus kaita i\u0161skaidoma remiantis i\u0161pl\u0117stine gimim\u0173 skai\u010diaus apskai\u010diavimo tapatybe, pagal kuri\u0105 gimim\u0173 skai\u010dius lygus reprodukcinio am\u017eiaus moter\u0173 skai\u010diaus ir j\u0173 gimstamumo rodiklio sandaugai. Moter\u0173 skai\u010diaus pokytis papildomai skaidomas \u012f migracijos ir kart\u0173 kaitos poveik\u012f, o gimstamumo pokytis \u2013 \u012f apsisprendimo tapti t\u0117vais pokyt\u012f ir \u0161eimos dyd\u017eio poky\u010dius. Pateikti kaitos veiksni\u0173 \u012fver\u010diai parodo santykin\u012f kiekvieno veiksnio ind\u0117lio mast\u0105, o ne tiksliai apskai\u010diuot\u0105 jo poveik\u012f.<\/span><\/p>\n 7<\/sup>3 a pav. vargingiausios \u0161alys \u2013 \u0161alys, kuri\u0173 BVP, tenkan\u010dio vienam gyventojui lygis, pateko \u012f \u017eemiausi\u0105 (pirm\u0105) kvintil\u0119 1960 m., o turtingiausios \u2013 \u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 (penkt\u0105) kvintil\u0119. 3 c pav. atrinktos Europos \u0161alys, kuri\u0173 suminis gimstamumo rodiklis ma\u017e\u0117jo ir kuri\u0173 duomenys buvo prieinami 1994\u20132024\u00a0m.<\/span><\/p>\n 8<\/sup>Paveiksle daroma prielaida, kad Lietuvoje apie 77 proc. moter\u0173 per gyvenim\u0105 susilauks bent vieno vaiko, o motinos vidutini\u0161kai augins apie du vaikus. \u0160i dalis nustatyta pagal 1989 m. gimusias moteris, tapusias motinomis iki 35 met\u0173. Faktin\u0117 motin\u0173 dalis \u0161ioje kohortoje tik\u0117tina bus \u0161iek tiek didesn\u0117. Vis d\u0117lto net ir didesn\u0117 faktin\u0117 motin\u0173 dalis i\u0161vad\u0173 i\u0161 esm\u0117s nepakeist\u0173: net motin\u0173 daliai siekiant 85 proc., o vaik\u0173 skai\u010diui, tenkan\u010di\u0173 vienai motinai, nepakitus (apie 2 vaikus), gimstamumas ir toliau b\u016bt\u0173 \u017eemiau kart\u0173 kaitos ribos. Pasteb\u0117tina, kad kadangi \u0161ie rodikliai atspindi visos kartos, o ne vien\u0173 met\u0173 gimstamum\u0105, j\u0173 sandauga (apie 1,5, arba apie 1,7, jei motinomis tapt\u0173 apie 85 proc. moter\u0173) vir\u0161ija 2024 m. sumin\u012f gimstamumo rodikl\u012f (apie 1,05), kur\u012f tik\u0117tina i\u0161 dalies laikinai slopina vaik\u0173 susilaukimo v\u0117linimas.<\/span><\/p>\n<\/p><\/div>\n![\"Nemaloni](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/kas02.jpg\")
<\/p>\n![\"Nemaloni](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/kas03.jpg\")
<\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n 4 pav. Vidutinis pirm\u0105 vaik\u0105 gimdan\u010di\u0173 moter\u0173 am\u017eius<\/td>\n 5 pav. Pirmagimio susilaukusi\u0173 moter\u0173 dalis pagal gimimo metus<\/td>\n
\n\t\t<\/tr>\n
<\/p>\n ![\"Nemaloni](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/kas04.jpg\")
<\/td>\n![\"Nemaloni](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/kas05.jpg\")
<\/td>\n
\n\t\t<\/tr>\n
\n\t<\/tbody>\n
\n<\/table>\n![\"Nemaloni](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/kas06.jpg\")
<\/p>\n