\n<\/p>\n
Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja atsparum\u0105 pasaulini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 fone, ta\u010diau siekiant i\u0161laikyti tvar\u0173 augim\u0105 ilguoju laikotarpiu b\u016btina \u012fgyvendinti produktyvum\u0105 didinan\u010dias reformas, \u2013 naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje Lietuvai pabr\u0117\u017eia fondo ekspertai. TVF akcentuoja darbo rinkos, vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 ir pensij\u0173 sistemos stiprinimo svarb\u0105, taip pat b\u016btinyb\u0119 skatinti investicijas \u012f inovacijas, technologijas ir verslo konkurencingum\u0105, u\u017etikrinti sklandesn\u0119 \u012fmoni\u0173 prieig\u0105 prie finansavimo bei sudaryti palankesnes s\u0105lygas priva\u010dioms investicijoms. Fondo vertinimu, Lietuvos ekonomikos augimo potencial\u0105 ateityje lems geb\u0117jimas spr\u0119sti demografinius i\u0161\u0161\u016bkius, didinti darbo rinkos efektyvum\u0105, skatinti investicijas ir spartinti technologij\u0173 bei inovacij\u0173 diegim\u0105.\u00a0<\/p>\n<\/p><\/div>\n
\u201eTarptautinio valiutos fondo vertinimas patvirtina, kad Lietuvos ekonomika i\u0161laiko atsparum\u0105 nepaisant sud\u0117tingos geopolitin\u0117s aplinkos, energijos kain\u0173 svyravim\u0173 ir kit\u0173 i\u0161orini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Vis d\u0117lto ilgalaik\u0117 \u0161alies ekonomikos s\u0117km\u0117 priklausys nuo m\u016bs\u0173 geb\u0117jimo \u012fgyvendinti reformas, kurios skatint\u0173 produktyvum\u0105, inovacijas ir investicijas. Ne ma\u017eiau svarbu u\u017etikrinti tvarius vie\u0161uosius finansus, kurie leist\u0173 finansuoti svarbiausius valstyb\u0117s prioritetus \u2013 \u0161alies saugum\u0105, kokybi\u0161kas vie\u0161\u0105sias paslaugas ir socialin\u0119 apsaug\u0105. Tod\u0117l ir toliau sieksime atsaking\u0173 sprendim\u0173, kurie stiprint\u0173 Lietuvos konkurencingum\u0105 ir ekonomikos augimo potencial\u0105 ateityje\u201c, \u2013 sako finans\u0173 ministras Taurimas Valys.<\/p>\n
\u201eTVF akcentuoja, kad turime remtis ne vien stipria vidaus paklausa, bet ir tvariais ilgalaikiais augimo \u0161altiniais. Ypa\u010d vertiname fondo \u012f\u017evalgas apie ma\u017e\u0173 ir vidutini\u0173 \u012fmoni\u0173 prieig\u0105 prie finansavimo, be kurio jos negali investuoti ir augti. Lietuvos bankas nuosekliai siekia, kad verslas tur\u0117t\u0173 kuo daugiau finansavimo alternatyv\u0173: suvienodinome ma\u017eesni\u0173 emisij\u0173 reikalavimus Baltijos \u0161alyse, padidinome vie\u0161\u0173 si\u016blym\u0173 be prospekto rib\u0105, esame numat\u0119 kapitalo rinkos priemones visam \u012fmon\u0117s gyvavimo ciklui, prisid\u0117jome kuriant sustiprint\u0105 ILTE prie\u017ei\u016bros model\u012f, analizuojame verslo finansavimo kli\u016btis ir ie\u0161kome efektyvi\u0173 b\u016bd\u0173, kaip jas pa\u0161alinti,\u201c \u2013 sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas \u0160imkus.<\/p>\n
TVF prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2026 m. augs 2,8 proc. Ekonomin\u012f aktyvum\u0105 palaikys stipri vidaus paklausa, darbo u\u017emokes\u010dio augimas, ES fond\u0173 investicijos, fiskalin\u0117s politikos skatinimas ir II pensij\u0173 pakopos l\u0117\u0161\u0173 i\u0161mok\u0117jimas. Tuo pa\u010diu metu infliacija \u0161iemet paspart\u0117s iki 5,2 proc., daugiausia d\u0117l i\u0161augusi\u0173 energijos kain\u0173, stiprios vidaus paklausos ir kai kuri\u0173 mokestini\u0173 poky\u010di\u0173 poveikio, ta\u010diau vidutiniu laikotarpiu infliacija tur\u0117t\u0173 normalizuotis.\u00a0<\/p>\n
Ekonomikos perspektyvas ir toliau lydi padid\u0117j\u0119s neapibr\u0117\u017etumas. TVF vertinimu, geopolitin\u0117s \u012ftampos, galimi prekybos sutrikimai ir energijos kain\u0173 svyravimai gali tur\u0117ti neigiamos \u012ftakos ekonominiam aktyvumui bei kain\u0173 raidai. Kita vertus, stipresn\u0117 vidaus paklausa gal\u0117t\u0173 i\u0161 dalies su\u0161velninti i\u0161or\u0117s veiksni\u0173 poveik\u012f ir palaikyti ekonomikos augim\u0105 artimiausiu laikotarpiu.<\/p>\n
TVF pa\u017eymi, kad dalis dabartin\u012f ekonomikos augim\u0105 palaikan\u010di\u0173 veiksni\u0173 yra laikini, tod\u0117l artimiausiais metais svarbu pereiti prie tvaresni\u0173 augimo \u0161altini\u0173, paremt\u0173 produktyvumo did\u0117jimu, investicijomis ir strukt\u016brin\u0117mis reformomis. Fondo vertinimu, Lietuvai svarbu gerinti darbo rinkos prisitaikym\u0105 prie ekonomini\u0173 poky\u010di\u0173, gilinti kapitalo rinkas, pl\u0117sti \u012fmoni\u0173 galimybes gauti finansavim\u0105 bei spartinti skaitmenizacijos ir inovacij\u0173 pl\u0117tr\u0105.\u00a0<\/p>\n
Atsi\u017evelgdamas \u012f visuomen\u0117s sen\u0117jim\u0105, augan\u010dius gynybos finansavimo poreikius ir did\u0117jan\u010dias ilgalaikes i\u0161laidas, TVF pabr\u0117\u017eia tvari\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 svarb\u0105. Fondo vertinimu, fiskalin\u012f tvarum\u0105 b\u016btina stiprinti u\u017etikrinant efektyvesn\u012f pajam\u0173 surinkim\u0105 ir didinant vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161laid\u0173 efektyvum\u0105. TVF taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f stabilios ir nusp\u0117jamos daugiapakop\u0117s pensij\u0173 sistemos reik\u0161m\u0119 bei ragina u\u017etikrinti jos ilgalaik\u012f tvarum\u0105, i\u0161saugant valstyb\u0117s paskatas kaupti pensijai ir stiprinant sistemos atsparum\u0105 demografiniams i\u0161\u0161\u016bkiams.\u00a0<\/p>\n
Darbo rinkos i\u0161\u0161\u016bkiai \u012fvardijami kaip viena svarbiausi\u0173 strukt\u016brini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 spartesniam u\u017eimtumo ir produktyvumo augimui. Nepaisant stabilaus ekonomikos augimo, didel\u0117s darbuotoj\u0173 paklausos ir spartaus darbo u\u017emokes\u010dio augimo, nedarbo lygis Lietuvoje nuo 2018 m. siekia apie 7 proc. Fondo vertinimu, tai rodo i\u0161liekan\u010dius strukt\u016brinius darbo rinkos netolygumus, ypa\u010d tarp jaunimo, vyresnio am\u017eiaus gyventoj\u0173, \u017eemesn\u0117s kvalifikacijos darbuotoj\u0173 ir region\u0173 gyventoj\u0173.\u00a0<\/p>\n
TVF vertinimu, nedarbo lyg\u012f pirmiausia lemia darbuotoj\u0173 turim\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir darbo rinkos poreiki\u0173 neatitikimas. Prie to prisideda ir regioniniai darbo rinkos skirtumai bei palyginti ribotos galimyb\u0117s darbo ie\u0161kantiems gyventojams \u012fgyti nauj\u0173 ar darbo rinkoje paklausi\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Tod\u0117l Fondas pabr\u0117\u017eia profesinio mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos k\u0117limo, geresnio \u0161vietimo sistemos pritaikymo darbo rinkos poreikiams bei s\u0105lyg\u0173 gyventojams lengviau \u012fsidarbinti ten, kur darbo viet\u0173 paklausa yra did\u017eiausia, svarb\u0105. TVF akcentuoja, kad pa\u017eanga \u0161iose srityse prisid\u0117t\u0173 prie didesnio u\u017eimtumo, produktyvumo ir spartesnio ilgalaikio ekonomikos augimo.<\/p>\n
Vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173 srityje TVF pa\u017eymi, kad ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui svarbu u\u017etikrinti patikimus ir stabilius valstyb\u0117s pajam\u0173 \u0161altinius, efektyviau naudoti vie\u0161uosius i\u0161teklius bei i\u0161laikyti pakankamas fiskalines atsargas, kurios leist\u0173 reaguoti \u012f b\u016bsimus ekonominius ir fiskalinius i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n
TVF atkreipia d\u0117mes\u012f, kad svarbu toliau stiprinti \u0161alies energetin\u012f atsparum\u0105 investuojant \u012f atsinaujinan\u010diosios energetikos pl\u0117tr\u0105, energijos kaupimo sprendimus ir elektros tinkl\u0173 infrastrukt\u016br\u0105. Tai pad\u0117t\u0173 ma\u017einti Lietuvos priklausomyb\u0119 nuo energijos importo, didint\u0173 atsparum\u0105 i\u0161or\u0117s energijos kain\u0173 svyravimams ir prisid\u0117t\u0173 prie \u0161alies konkurencingumo stiprinimo. Fondas taip pat pabr\u0117\u017eia glaudesn\u0117s integracijos \u012f Europos S\u0105jungos bendr\u0105j\u0105 preki\u0173, kapitalo ir darbo rink\u0105 svarb\u0105, nes tai pad\u0117t\u0173 skatinti investicijas, didinti produktyvum\u0105 ir stiprinti Lietuvos ekonomikos augimo potencial\u0105.<\/p>\n
Spartesniam produktyvumo augimui b\u016btina gerinti \u012fmoni\u0173 prieig\u0105 prie finansavimo ir skatinti technologij\u0173 diegim\u0105. Fondo vertinimu, Lietuvos konkurencingum\u0105 stiprint\u0173 gilesn\u0117s kapitalo rinkos, spartesn\u0117 skaitmenizacija, platesnis dirbtinio intelekto taikymas versle bei didesn\u0117s investicijos \u012f mokslinius tyrimus ir eksperimentin\u0119 pl\u0117tr\u0105.<\/p>\n
Savo ataskaitoje TVF skyr\u0117 atskir\u0105 analitin\u012f pried\u0105 smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo situacijai Lietuvoje. Jame pabr\u0117\u017eiama, kad ma\u017eos ir vidutin\u0117s \u012fmon\u0117s (MV\u012e), kuriose dirba ma\u017eiau nei 250 darbuotoj\u0173, sudaro daugiau kaip 99 proc. vis\u0173 \u0161alies \u012fmoni\u0173 ir sukuria beveik du tre\u010ddalius Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Vis d\u0117lto TVF atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u0161io sektoriaus augimo ir investicij\u0173 \u012f gamybos paj\u0117gum\u0173 pl\u0117tr\u0105 galimybes vis dar riboja finansavimo prieinamumo i\u0161\u0161\u016bkiai bei kvalifikuot\u0173 darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas.<\/p>\n
Fondas pa\u017eymi, kad MV\u012e finansavimo galimybes Lietuvoje var\u017eo bank\u0173 dominuojama ir gana koncentruota finans\u0173 sistema, taip pat vieni auk\u0161\u010diausi\u0173 u\u017estato reikalavim\u0173 tarp EBPO \u0161ali\u0173. Bendras MV\u012e skolos finansavimo tr\u016bkumas vertinamas apie 1 mlrd. eur\u0173. Kartu TVF pripa\u017e\u012fsta, kad Lietuva padar\u0117 reik\u0161ming\u0105 pa\u017eang\u0105 vystydama kapitalo rink\u0105 \u2013 ypa\u010d Baltijos rink\u0173 integracijos, First North obligacij\u0173 rinkos, FinTech sektoriaus ir rinkos infrastrukt\u016bros srityse. Vis d\u0117lto, kaip ir daugeliui nedideli\u0173 valstybi\u0173, did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161lieka rinkos mastas, likvidumas ir investuotoj\u0173 baz\u0117s pl\u0117tra.<\/p>\n
TVF rekomenduoja stiprinti nebankinius finansavimo \u0161altinius, sutelkti ilgalaikes vidaus santaupas per pensij\u0173 sistem\u0105, didinti institucini\u0173 investuotoj\u0173 vaidmen\u012f, palaikyti ES taupymo ir investicij\u0173 s\u0105jungos iniciatyvas ir u\u017etikrinti tvar\u0173 nacionalinio pl\u0117tros banko ILTE bei ES garantij\u0173 priemoni\u0173 naudojim\u0105. Fondas taip pat pabr\u0117\u017eia finansinio ra\u0161tingumo svarb\u0105, nes ma\u017eesn\u0117ms \u012fmon\u0117ms da\u017enai tr\u016bksta informacijos apie joms prieinamas finansavimo galimybes.<\/p>\n
TVF vertinimu, Lietuvos finans\u0173 sistema i\u0161lieka stabili, o bank\u0173 sektorius yra gerai kapitalizuotas ir atsparus sukr\u0117timams. Kartu Fondas pa\u017eymi, kad spart\u0117jantis skolinimas ir b\u016bsto kain\u0173 augimas reikalauja nuolatinio budrumo, tod\u0117l svarbu ir toliau atid\u017eiai steb\u0117ti pad\u0117t\u012f bei b\u016bti pasirengus imtis priemoni\u0173 galimoms rizikoms suvaldyti.<\/p>\n
Su i\u0161samia TVF ataskaita galima susipa\u017einti \u010dia.<\/p>\n
Lietuva yra Tarptautinio valiutos fondo nar\u0117 nuo 1992 m. \u0160iuo metu TVF vienija 191 valstyb\u0119. Konsultacijos pagal TVF steigimo sutarties IV straipsn\u012f vyksta reguliariai ir yra skirtos valstybi\u0173 ekonomin\u0117s ir finans\u0173 politikos vertinimui, siekiant stiprinti ekonomin\u012f ir finansin\u012f stabilum\u0105.<\/em><\/p>\n<\/p><\/div>\n