\n<\/p>\n
U\u017esienio darbuotoj\u0173 vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f labai i\u0161augo, ta\u010diau \u0161\u012f pokyt\u012f beveik visi\u0161kai l\u0117m\u0117 ne Europos S\u0105jungos (ES) \u0161ali\u0173 pilie\u010diai. J\u0173 skai\u010dius 2010\u20132024 m. padid\u0117jo daugiau nei dvylika kart\u0173 \u2013 nuo 11,5 t\u016bkst. iki 143,1 t\u016bkst., o dalis tarp vis\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173 i\u0161augo nuo 1 iki 10 proc.<\/p>\n
ES \u0161ali\u0173 pilie\u010di\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo gerokai ma\u017eiau \u2013 nuo 1,9 t\u016bkst. iki 4,5 t\u016bkst. Dirban\u010di\u0173 Lietuvos pilie\u010di\u0173 skai\u010dius per vis\u0105 laikotarp\u012f i\u0161 esm\u0117s nepasikeit\u0117 ir siek\u0117 apie 1,3 mln.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Linas Tarasonis<\/strong>, Lietuvos banko Tyrim\u0173 centro vyriausiasis ekonomistas-tyr\u0117jas, Dominykas Vai\u010di\u016bnas<\/strong>, Vilniaus universiteto Kiekybin\u0117s ekonomikos programos studentas<\/em><\/p>\n Kei\u010diasi ne tik Lietuvos darbo rinkos sud\u0117tis, bet ir jos demografin\u0117 strukt\u016bra. Lietuvos pilie\u010diai yra seniausia ir spar\u010diausiai sen\u0117janti darbuotoj\u0173 grup\u0117 \u2013 j\u0173 vidutinis am\u017eius nuo 2010 iki 2024 m. padid\u0117jo nuo 42 iki ma\u017edaug 45 met\u0173. Ne ES \u0161ali\u0173 darbuotoj\u0173 vidutinis am\u017eius, prie\u0161ingai, suma\u017e\u0117jo nuo beveik 43 iki 40,5 met\u0173 \u2013 \u0161iuo metu tai jauniausia i\u0161 analizuojam\u0173 darbuotoj\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n Ne ES \u0161ali\u0173 darbuotoj\u0173 grup\u0117 i\u0161siskiria ir pagal lyt\u012f. 2024 m. vyrai sudar\u0117 apie 84 proc. \u0161ios grup\u0117s darbuotoj\u0173. Tai gerokai daugiau nei tarp Lietuvos pilie\u010di\u0173, kur vyr\u0173 ir moter\u0173 santykis yra gana subalansuotas. Augant u\u017esienio darbuotoj\u0173 skai\u010diui, d\u0117l to pama\u017eu kei\u010diasi ir bendra Lietuvos dirban\u010di\u0173j\u0173 strukt\u016bra.<\/p>\n Ypa\u010d ry\u0161k\u016bs skirtumai matyti vertinant, kur u\u017esienio pilie\u010diai dirba. Ne ES \u0161ali\u0173 darbuotojai Lietuvos ekonomikoje pasiskirst\u0119 labai netolygiai ir daugiausia yra susitelk\u0119 keliose veiklose. Ry\u0161kiausias pavyzdys \u2013 transporto ir saugojimo sektorius. 2010 m. ne ES pilie\u010diai jame sudar\u0117 tik nedidel\u0119 darbuotoj\u0173 dal\u012f, o 2024 m. \u2013 jau beveik pus\u0119 (46 %). Statybos veikloje j\u0173 dalis pasiek\u0117 apie 16 proc., reik\u0161minga j\u0173 dalis dirba ir \u012fvairiose gamybos veiklose. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje ne ES pilie\u010diai sudaro apie 11, o nekilnojamojo turto ir administracini\u0173 paslaug\u0173 veiklose \u2013 apie 8 proc. darbuotoj\u0173.<\/p>\n Tai rei\u0161kia, kad per daugiau nei de\u0161imtmet\u012f dalis Lietuvos ekonomikos tapo reik\u0161mingai priklausoma nuo u\u017esienio darbo j\u0117gos. Labiausiai tai matyti transporto sektoriuje, kuris be ne ES \u0161ali\u0173 darbuotoj\u0173 dabartiniu mastu vargu ar gal\u0117t\u0173 veikti. Ta\u010diau priklausomyb\u0117 nuo j\u0173 darbo j\u0117gos jau svarbi ir statybos, dalies gamybos bei paslaug\u0173 veiklose.<\/p>\n \u0160is pasiskirstymas svarbus ir vertinant darbo u\u017emokest\u012f. Visos ekonomikos mastu ne ES \u0161ali\u0173 pilie\u010di\u0173 darbo u\u017emokestis 2024 m. siek\u0117 apie 77 proc. Lietuvos pilie\u010di\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio. Ta\u010diau \u0161io rodiklio nereik\u0117t\u0173 interpretuoti kaip skirtingo atlyginimo u\u017e t\u0105 pat\u012f darb\u0105. Didel\u0117 dalis ne ES pilie\u010di\u0173 susitelk\u0119 veiklose, kuriose atlyginimai apskritai yra ma\u017eesni u\u017e \u0161alies vidurk\u012f.<\/p>\n Tai ai\u0161kiai matyti i\u0161 skirtum\u0173 tarp sektori\u0173. Informacijos ir ry\u0161i\u0173 sektoriuje ne ES \u0161ali\u0173 darbuotojai 2024\u00a0m. u\u017edirbo ma\u017edaug 30 proc. daugiau nei Lietuvos pilie\u010diai, o finans\u0173 sektoriuje j\u0173 atlyginimas buvo pana\u0161us. Tuo metu transporto ir saugojimo sektoriuje j\u0173 darbo u\u017emokestis siek\u0117 apie 65, statybos veikloje \u2013 apie 69 proc. Lietuvos pilie\u010di\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio. Taigi bendr\u0105 atlyginimo atotr\u016bk\u012f daugiausia lemia tai, kokiose ekonomin\u0117se veiklose ne ES \u0161ali\u0173 pilie\u010diai yra susitelk\u0119.<\/p>\n Vien i\u0161 \u0161i\u0173 duomen\u0173 negalima daryti i\u0161vados, kad ne ES pilie\u010diams u\u017e tok\u012f pat\u012f darb\u0105 sistemi\u0161kai mokama ma\u017eiau. Tam reik\u0117t\u0173 atskirai \u012fvertinti atlyginim\u0173 skirtumus tarp sektori\u0173 ir j\u0173 viduje bei kitas darbuotoj\u0173 charakteristikas. Dabartin\u0117 analiz\u0117 pirmiausia parodo kit\u0105 svarb\u0173 Lietuvos darbo rinkos pokyt\u012f \u2013 spar\u010diai augan\u010di\u0105 ir labai netolygiai tarp ekonomini\u0173 veikl\u0173 pasiskirs\u010diusi\u0105 ne ES \u0161ali\u0173 darbo j\u0117g\u0105.<\/p>\n \u0160i tendencija svarbi ir formuojant migracijos politik\u0105. Kai ne ES \u0161ali\u0173 darbuotojai jau sudaro beveik pus\u0119 transporto ir ma\u017edaug \u0161e\u0161tadal\u012f statybos sektori\u0173 darbuotoj\u0173, migracijos ar leidim\u0173 dirbti politikos poky\u010diai skirtingas ekonomikos veiklas paveikt\u0173 labai nevienodai. Did\u017eiausias poveikis tekt\u0173 sektoriams, kurie per pastaruosius metus tapo labiausiai priklausomi nuo darbuotoj\u0173 i\u0161 u\u017esienio. Tod\u0117l \u012f \u0161iuos skirtumus svarbu atsi\u017evelgti vertinant galimus migracijos politikos sprendimus.<\/p>\n Daugiau informacijos apie migracijos tendencijas ir Lietuvos ekonomikos raidos perspektyvas \u2013 naujausioje Lietuvos banko Lietuvos ekonomikos ap\u017evalgoje.<\/p>\n<\/p><\/div>\n