\n<\/p>\n
Lietuvoje metin\u0117 infliacija \u0161iuo metu yra reik\u0161mingai didesn\u0117 nei vidutini\u0161kai euro zonoje. 2026 m. rugs\u0117jo m\u0117n., i\u0161ankstiniu vertinimu, vidutin\u0117 \u00a0infliacija euro zonoje sudar\u0117 3,8, o Lietuvoje \u2013 6,1 proc. Toks skirtumas nat\u016braliai kelia klausim\u0173: k\u0105 jis sako apie Lietuvos ekonomikos b\u016bkl\u0119 ir k\u0105 rei\u0161kia bendros euro zonos pinig\u0173 politikos kontekste?<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Vien infliacijos Lietuvoje ir euro zonoje skirtumas dar neleid\u017eia daryti i\u0161vad\u0173 apie pinig\u0173 politikos pob\u016bd\u012f. Pirmiausia reikia suprasti, kokie veiksniai lemia \u0161\u012f skirtum\u0105.<\/p>\n
Komentuoja Tomas Reichenbachas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinig\u0173 politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas<\/em><\/p>\n ECB pinig\u0173 politika orientuota \u012f visos euro zonos kain\u0173 stabilum\u0105<\/strong><\/p>\n Svarbu prisiminti, koks yra Europos Centrinio Banko (ECB) tikslas. ECB nesiekia, kad kiekvienoje euro zonos valstyb\u0117je infliacija kiekvienu momentu b\u016bt\u0173 lygiai 2 proc. Jo tikslas \u2013 kad infliacija visoje euro zonoje vidutiniu laikotarpiu stabilizuot\u0173si ties 2 proc.<\/strong> Priimdamas sprendimus, ECB vertina ne tik \u0161iandienos infliacijos lyg\u012f, bet ir jos perspektyvas, bazin\u0117s infliacijos dinamik\u0105 bei tai, kaip pinig\u0173 politika perduodama ekonomikai. Kadangi Lietuva yra itin atvira ekonomika, o did\u017eioji dalis eksporto keliauja \u012f kitas euro zonos \u0161alis, visos euro zonos stabilumas mums yra labai svarbus.<\/p>\n Bendros valiutos zonoje atskir\u0173 \u0161ali\u0173 infliacijos rodikliai nat\u016braliai gali skirtis. Tam \u012ftakos turi ekonomikos strukt\u016bra, ekonominio ciklo pad\u0117tis ir skirtingi kain\u0173 poky\u010dius lemiantys veiksniai. Vienoje \u0161alyje infliacij\u0105 labiau gali skatinti atlyginim\u0173 ir paslaug\u0173 kain\u0173 augimas, kitoje \u2013 energijos kain\u0173 poky\u010diai ar mokes\u010diai.<\/p>\n Prognoz\u0117s rodo, kad infliacija tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti<\/strong><\/p>\n Svarbu vertinti ne tik dabartin\u012f infliacijos skirtum\u0105, bet ir tai, kaip infliacija kis ateityje. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutin\u0117 metin\u0117 infliacija suma\u017e\u0117s nuo ma\u017edaug 5,1 proc. (2026 m.) iki 3,1 proc. (2027 m.) ir 2,6 proc. (2028 m.). Eurosistema taip pat prognozuoja, kad infliacija euro zonoje, 2026 m. vidutini\u0161kai sieksianti apie 3 proc., v\u0117liau ma\u017e\u0117s ir 2028 m. sudarys 2,1 proc.<\/p>\n Jeigu \u0161ios prognoz\u0117s i\u0161sipildys, dabartinis didelis infliacijos Lietuvoje ir euro zonoje skirtumas nuosekliai ma\u017e\u0117s. Tai viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l ECB orientuojasi ne \u012f vieno m\u0117nesio rodikl\u012f, o \u012f infliacijos raid\u0105 vidutiniu laikotarpiu.<\/p>\n Didel\u0119 Lietuvos infliacijos dal\u012f lemia specifiniai ir laikini veiksniai<\/strong><\/p>\n Ne visa dabartin\u0117 infliacija Lietuvoje yra pernelyg didel\u0117s vidaus paklausos rezultatas. Vienu svarbiausi\u0173 kain\u0173 augimo veiksni\u0173 \u0161iemet tapo energijos kainos<\/strong>, ypa\u010d d\u0117l brangusios naftos kilusios degal\u0173 kainos. Infliacij\u0105 Lietuvoje taip pat didina met\u0173 prad\u017eioje padidinti netiesioginiai mokes\u010diai (akcizai) \u2013 Lietuvos banko vertinimu, j\u0173 poveikis sudarys ma\u017edaug penktadal\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 vidutin\u0117s infliacijos.<\/p>\n Papildom\u0105, bet gerokai ma\u017eesn\u012f impuls\u0105 paklausai suteik\u0117 ir i\u0161 antrosios pensij\u0173 kaupimo pakopos pensij\u0173 fond\u0173 atsiimtos l\u0117\u0161os. Lietuvos bankas vertina, kad j\u0173 poveikis 2026 m. infliacijai sieks apie 0,2 proc. punkto.<\/p>\n Svarbiausia tai, kad tiek mokestini\u0173 pakeitim\u0173, tiek i\u0161 antrosios pensij\u0173 kaupimo pakopos pensij\u0173 fond\u0173 atsiimt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 poveikis i\u0161 esm\u0117s yra laikinas. \u0160i\u0173 veiksni\u0173 poveikiui ma\u017e\u0117jant infliacija tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti. Atsi\u017evelgus \u012f \u0161i\u0173 specifini\u0173 veiksni\u0173 poveik\u012f, infliacijos Lietuvoje ir euro zonoje atotr\u016bkis b\u016bt\u0173 gerokai ma\u017eesnis.<\/p>\n Lietuvos infliacija \u012fprastomis s\u0105lygomis gali b\u016bti \u0161iek tiek didesn\u0117<\/strong><\/p>\n Yra ir dar viena prie\u017eastis, kod\u0117l infliacijos Lietuvoje nereik\u0117t\u0173 mechani\u0161kai lyginti su infliacijos euro zonoje vidurkiu. Lietuva vis dar vejasi turtingesnes Europos valstybes. M\u016bs\u0173 darbo na\u0161umas, atlyginimai ir kain\u0173 lygis konverguoja su Vakar\u0173 Europos rodikliais, tod\u0117l tam tikras teigiamas infliacijos skirtumas yra nat\u016brali \u0161io proceso dalis1<\/sup>.<\/p>\n Tai savaime dar nerei\u0161kia, kad didesn\u0117 infliacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma norma ilgesn\u012f laik\u0105. Ta\u010diau jeigu atlyginimai ir gyvenimo lygis Lietuvoje toliau art\u0117s prie Vokietijos, Nyderland\u0173 ar kit\u0173 turtingesni\u0173 euro zonos \u0161ali\u0173 lygio, kartu art\u0117s ir kain\u0173 lygis.<\/p>\n Did\u0117jant darbo na\u0161umui ir atlyginimams, kyla ir vietini\u0173 paslaug\u0173, kuri\u0173 ne\u012fmanoma arba sunku teikti i\u0161 u\u017esienio \u2013 restoran\u0173, remonto, kirpykl\u0173, sveikatos prie\u017ei\u016bros ar kit\u0173 profesionali\u0173 paslaug\u0173 \u2013 kainos. Kitaip tariant, dalis didesn\u0117s infliacijos Lietuvoje gali b\u016bti nat\u016brali ekonomin\u0117s konvergencijos pasekm\u0117.<\/p>\n Ta\u010diau didesn\u0117s infliacijos ignoruoti negalima<\/strong><\/p>\n Visa tai nerei\u0161kia, kad \u012f didesn\u0119 infliacij\u0105 Lietuvoje galima numoti ranka. Ji gali b\u016bti ir ekonomikos perkaitimo signalas.<\/p>\n Jeigu, stabilizavusis energijos kainoms ir i\u0161nykus mokes\u010di\u0173 poveikiui Lietuvoje toliau spar\u010diai kilt\u0173 paslaug\u0173 kainos ir atlyginimai, o atlyginim\u0173 augimas ilg\u0105 laik\u0105 gerokai vir\u0161yt\u0173 darbo na\u0161umo augim\u0105, spar\u010diai did\u0117t\u0173 kreditavimas ir vidaus paklausa vir\u0161yt\u0173 ekonomikos galimybes, tai b\u016bt\u0173 ai\u0161kesnis signalas apie stipr\u0117jant\u012f vidaus infliacin\u012f spaudim\u0105 ir Lietuvos, palyginti su visos euro zonos, ekonomikos ciklin\u0117s pad\u0117ties skirtumus<\/strong>.<\/p>\n \u0160iuo metu darbo u\u017emokestis Lietuvoje i\u0161 ties\u0173 did\u0117ja spar\u010diai \u2013 Lietuvos bankas 2026 m. prognozuoja apie 9,4 proc. jo augim\u0105. Tod\u0117l b\u016btina atid\u017eiai steb\u0117ti paslaug\u0173 infliacij\u0105, darbo s\u0105naudas, kreditavim\u0105 ir vidaus paklaus\u0105.<\/p>\n Ta\u010diau net ir tokiu atveju pinig\u0173 politika n\u0117ra vienintel\u0117 priemon\u0117. Bendros valiutos zonoje svarbus vaidmuo, valdant konkre\u010diai \u0161aliai b\u016bdingus disbalansus, tenka nacionalinei ekonominei politikai. Jeigu Lietuvos ekonomika kaista per stipriai, Lietuva gali vykdyti ma\u017eiau skatinam\u0105j\u0105 fiskalin\u0119 politik\u0105, atsargiau didinti nuolatines vie\u0161\u0105sias i\u0161laidas. Lietuvos bankas taip pat gali taikyti makroprudencines priemones, jeigu \u012f\u017evelgia pernelyg spartaus kreditavimo ar nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo rizik\u0105.<\/p>\n Svarbiausia \u2013 ne pats infliacijos skirtumas, o jo prie\u017eastys<\/strong><\/p>\n Tod\u0117l, vertinant infliacij\u0105 Lietuvoje, svarbiausias klausimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne \u201ekod\u0117l infliacija Lietuvoje n\u0117ra tokia pati kaip euro zonos vidurkis?\u201c, o \u201ekas konkre\u010diai lemia \u0161\u012f skirtum\u0105?\u201c<\/strong>.<\/p>\n Kiek jo lemia energija, kiek \u2013 mokes\u010diai ir laikini paklausos impulsai, kiek \u2013 atlyginim\u0173 ir kain\u0173 konvergencija, o kiek \u2013 i\u0161 ties\u0173 pernelyg didel\u0117 vidaus paklausa?<\/p>\n 6,1 proc. metin\u0117 infliacija Lietuvoje yra signalas, kur\u012f reikia rimtai analizuoti. <\/strong>Ta\u010diau pats infliacijos skirtumas neatskleid\u017eia jo prie\u017eas\u010di\u0173. Reik\u0161ming\u0105 dabartin\u0117s infliacijos Lietuvoje dal\u012f lemia \u0161aliai b\u016bdingi ir laikini veiksniai, o dalis skirtumo gali b\u016bti susijusi su Lietuvos ekonomine konvergencija. Kartu svarbu steb\u0117ti, ar didesn\u0117 infliacija netampa ilgiau i\u0161liekan\u010dio vidaus kain\u0173 spaudimo po\u017eymiu.<\/p>\n 1 <\/sup>Lietuvos banko 2024 m. tyrime \u201eAnatomy of inflationary shock in Lithuania: causes, effects and implications\u201c vertinama, kad 2022 m., kai kain\u0173 lygis Lietuvoje vis dar buvo apie 26 proc. ma\u017eesnis u\u017e euro zonos vidurk\u012f, kain\u0173 konvergencija gal\u0117jo lemti ma\u017edaug 0,5\u20130,9 proc. punkto didesn\u0119 infliacij\u0105. Modeli\u0173 medianinis vertinimas rod\u0117, kad \u201epusiausvyros\u201c infliacija Lietuvoje gal\u0117jo siekti apie 2,6, o infliacija euro zonoje \u2013 \u00a02 proc. Kain\u0173 lygiui Lietuvoje art\u0117jant prie euro zonos vidurkio, \u0161is skirtumas nuosekliai ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<\/p><\/div>\n