Lietuvos darbo rinka po 2025 m. s\u0105stingio v\u0117l atsigauna. 2026 m. pirmus tris ketvir\u010dius u\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius vir\u0161ijo pernyk\u0161t\u012f lyg\u012f ir priart\u0117jo prie istorini\u0173 auk\u0161tum\u0173. Tai reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie nedarbo lygio suma\u017e\u0117jimo. \u012etampa darbo rinkoje palaiko nominaliojo darbo u\u017emokes\u010dio did\u0117jim\u0105, ta\u010diau spar\u010diau augusi infliacija reik\u0161mingai apkarp\u0117 gyventoj\u0173 realiosios perkamosios galios prieaug\u012f.<\/p>\n<\/p><\/div>\n
Komentuoja\u00a0Rokas Budrauskas<\/strong>, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus\u00a0vyresnysis ekonomistas<\/em><\/p>\n Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros (VDA) duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f darbo j\u0117g\u0105 sudar\u0117 1 mln. 592 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, t. y. 0,1 proc. daugiau nei 2025 m. t\u0105 pat\u012f ketvirt\u012f (\u017er. 1 pav. grafik\u0105 kair\u0117je). U\u017eimt\u0173j\u0173 skai\u010dius buvo 1 mln. 490 t\u016bkst. (metinis augimas 0,3 %), o bedarbi\u0173 skai\u010dius \u2013 101,4 t\u016bkst. (per metus suma\u017e\u0117jo 3,4 %). \u0160iais metais u\u017eimtumas pakilo iki did\u017eiausio lygio \u0161\u012f \u0161imtmet\u012f. \u012etampa darbo rinkoje jau daug met\u0173 yra pakyl\u0117to lygio \u2013 darbo viet\u0173 ir darbo j\u0117gos santykis yra apie 95 proc. Tai rei\u0161kia, kad darbdaviams sunku rasti darbuotoj\u0173, tod\u0117l jie konkuruoja si\u016blydami didesnius atlyginimus ir geresnes s\u0105lygas.<\/p>\n Nedarbo lygis sudar\u0117 6,4 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto ma\u017eesnis nei prie\u0161 metus (\u017er. 1 pav. grafik\u0105 de\u0161in\u0117je). \u0160\u012f suma\u017e\u0117jim\u0105 nul\u0117m\u0117 padid\u0117j\u0119s darbo viet\u0173 skai\u010dius1<\/sup>\u00a0ir ma\u017eesnis gyventoj\u0173 aktyvumas darbo rinkoje. Aktyvumo lygis2<\/sup>\u00a0suma\u017e\u0117jo nuo 63,8 proc. (2025 m. tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f) iki 63,6 proc., bet vis tiek yra apie 5 proc. punktais didesnis nei Europos S\u0105jungos vidurkis.<\/p>\n \u0160iais metais stebimi reik\u0161mingi migracijos sraut\u0173 poky\u010diai: penkis i\u0161 devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161 Lietuvos i\u0161vyko daugiau \u0161alies pilie\u010di\u0173, nei sugr\u012f\u017eo. Bendras lietuvi\u0173 grynosios migracijos balansas ir toliau buvo teigiamas ir sudar\u0117 0,5 t\u016bkst., ta\u010diau buvo net 7,7 t\u016bkst. ma\u017eesnis nei 2025 m. tuo pa\u010diu laikotarpiu. Pernai reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jusi u\u017esienie\u010di\u0173 grynoji migracija \u0161iemet v\u0117l did\u0117ja spar\u010diau \u2013 vidutini\u0161kai apie 1,7 t\u016bkst. per m\u0117nes\u012f daugiau nei pernai. \u0160ios tendencijos prisid\u0117jo prie darbingo am\u017eiaus gyventoj\u0173 skai\u010diaus did\u0117jimo. Tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f jis sudar\u0117 2 mln. 503 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 (metinis augimas 0,4 %).<\/p>\n Lietuvos darbo rinka teb\u0117ra atspari nepaisant globalini\u0173 sukr\u0117tim\u0173.<\/strong><\/p>\n 1 pav. Darbo rinka (grafikas kair\u0117je) ir nedarbo lygio kaitos veiksniai (grafikas de\u0161in\u0117je)<\/p>\n <\/p>\n \u0160altiniai: VDA ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/span><\/p>\n Sodros duomenimis, tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f nominalusis vidutinis darbo u\u017emokestis (VDU) did\u0117jo 0,1 proc. punkto l\u0117\u010diau nei prie\u0161 metus ir sudar\u0117 8,3 proc. (\u017er. 2 pav. grafik\u0105 kair\u0117je). D\u0117l karo Persijos \u012flankoje i\u0161augusios energijos kainos, reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie bendrosios metin\u0117s infliacijos did\u0117jimo \u2013 vartotoj\u0173 preki\u0173 krep\u0161elis tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f brango 6,2 proc. \u012evertinus kain\u0173 augim\u0105, realusis darbo u\u017emokestis pakilo 2,2 proc. \u2013 2,4 proc. punkto ma\u017eiau nei prie\u0161 metus. Artimiausiu metu infliacija ir toliau bus padid\u0117jusi, ta\u010diau netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti nominaliojo darbo u\u017emokes\u010dio augimo, tad gyventoj\u0173 perkamoji galia tebedid\u0117s, nors ir l\u0117\u010diau.<\/p>\n Tre\u010di\u0105j\u012f ketvirt\u012f darbo u\u017emokestis daugiau nei 2 proc. punktais did\u0117jo spar\u010diau nei prie\u0161 metus trijose ekonomin\u0117se veiklose (\u017er. 2 pav. grafik\u0105 de\u0161in\u0117je): nekilnojamojo turto veikloje \u2013 iki 12,7 proc. (8,2 proc. p.), energetikoje \u2013 iki 12,8 proc. (4,4 proc. p.) bei informacijos ir technologij\u0173 veikloje \u2013 iki 8,1 proc. (2,1 proc. p.). O darbo u\u017emokestis did\u0117jo daugiau nei 2 proc. punktais l\u0117\u010diau nei prie\u0161 metus keturiuose sektoriuose: transporto sektoriuje \u2013 iki 9,1 proc. (2,9 proc. p.), \u017eem\u0117s \u016bkyje \u2013 iki 7,4 proc. (3,2 proc. p.), verslo aptarnavimo sektoriuje \u2013 iki 7,4 proc. (3,4 proc. p.) ir sveikatos apsaugos sektoriuje \u2013 iki 7,1 proc. (3,9 proc. p.).<\/p>\n Nominaliosios pajamos augo pana\u0161iu tempu, ta\u010diau, 2026 m. reik\u0161mingai spar\u010diau did\u0117jant infliacijai, gyventoj\u0173 realioji perkamoji galia augo 2 proc. punktais l\u0117\u010diau.<\/strong><\/p>\n 2 pav. Bendras VDU pokytis (grafikas kair\u0117je) ir sektorinis VDU pokytis (grafikas de\u0161in\u0117je)<\/p>\n \u0160altiniai: Sodra, VDA ir Lietuvos banko skai\u010diavimai.<\/span><\/p>\n 1\u00a0<\/sup>Neigiama u\u017eimtumo dedamoji rei\u0161kia, kad u\u017eimtumas ma\u017eino nedarbo lyg\u012f.<\/p>\n 2<\/sup> I\u0161 viso pagal am\u017eiaus grupes.<\/p>\n<\/p><\/div>\n![\"Lietuvos](\"https:\/\/www.lb.lt\/uploads\/documents\/images\/rb002.jpg\")
<\/p>\n