Christophe’as Andr\u00e9, Peteris Galas ir \u00c1lvaro Pereira<\/em><\/p>\n Gerai \u017einoma, kad produktyvumas galiausiai lemia gyvenimo lyg\u012f. Ilgainiui svarbu tik produktyvumas. Ta\u010diau produktyvumo augimo tendencija visoje EBPO jau de\u0161imtme\u010dius ma\u017e\u0117jo (Fernald, Inklaar ir Ruzic, 2024; Goldin ir kt., 2024). Darbo na\u0161umas, matuojamas pagal BVP, tenkant\u012f dirbtam valandai arba vienam darbuotojui, per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f l\u0117t\u0117jo nuo beveik 2 % metinio augimo iki ma\u017edaug 0,8 % per metus. \u0160\u012f sul\u0117t\u0117jim\u0105 l\u0117m\u0117 l\u0117tesnis daugelio veiksni\u0173 produktyvumo augimas ir po pasaulin\u0117s finans\u0173 kriz\u0117s sul\u0117t\u0117j\u0119s kapitalo kaupimas (1 pav.). Naujame dokumente (Andr\u00e9 ir Gal, 2024 m.) pateikiame atnaujint\u0105 informacij\u0105 apie esamus makro ir \u012fmon\u0117s lygmens \u012frodymus ir apie vie\u0161osios politikos vaidmen\u012f.(1) <\/p>\n 1 pav. MFP ir kapitalo kaupimas prisid\u0117jo prie potencialaus augimo vienam gyventojui tendencijos sul\u0117t\u0117jimo<\/strong><\/p>\n EBPO potencialaus BVP vienam gyventojui augimo dekompozicija (metinis pokytis, %)<\/p>\n Pastaba: visi kintamieji yra i\u0161lyginti, i\u0161skyrus kapital\u0105 vienam darbuotojui. Nor\u0117dami gauti daugiau informacijos, \u017er. \u0161altin\u012f. Ilgalaik\u0119 ma\u017e\u0117jan\u010dio na\u0161umo augimo tendencij\u0105 nuo a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio nutrauk\u0117 ma\u017edaug de\u0161imtmet\u012f truk\u0119s atsigavimas, prasid\u0117j\u0119s 90-\u0173j\u0173 viduryje, susij\u0119s su informacijos ir telekomunikacij\u0173 technologij\u0173 (IRT) sklaida JAV ir kitose \u0161alyse. \u017dvelgiant \u012f mikrolygmen\u012f, nuo 2000-\u0173j\u0173 technologij\u0173 pasienio \u012fmon\u0117s ir toliau veik\u0117 geriau nei kitos \u012fmon\u0117s (Andrews, Criscuolo ir Gal, 2016), ta\u010diau pana\u0161u, kad per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f augimo tempas pasienio srityje taip pat sul\u0117t\u0117jo. . Didelis neapibr\u0117\u017etumas, finansiniai sutrikimai, ma\u017eos investicijos ir silpnas verslo dinami\u0161kumas gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos EBPO produktyvumo augimui sul\u0117tinimui iki istorini\u0173 \u017eemum\u0173.<\/p>\n Kadangi EBPO \u0161ali\u0173 ekonomika susiduria su strukt\u016briniais prie\u0161prie\u0161iniais v\u0117jais, \u012fskaitant sen\u0117jim\u0105, ma\u017e\u0117jan\u010di\u0105 naud\u0105 i\u0161 \u0161vietimo ir didel\u012f skolos lyg\u012f, na\u0161umo atgaivinimas atrodo kaip niekad reikalingas. Bet ar tai \u012fmanoma pasiekti? Jau daugiau nei de\u0161imtmet\u012f vyksta diskusijos apie nauj\u0173 technologij\u0173 geb\u0117jim\u0105 padidinti produktyvum\u0105, o skeptikai, tokie kaip Gordonas (2016), mano, kad naujausi i\u0161radimai vargu ar paskatins tok\u012f pat\u012f augim\u0105, kaip elektra ir vidaus degimo variklis. prie\u0161 tuos, kurie mano, kad skaitmenin\u0117s technologijos gali padidinti produktyvum\u0105, jei yra tinkamos papildomos investicijos (pvz., Brynjolfsson, Rock and Syverson, 2021; Mokyr, 2013). Vis\u0173 pirma, naujausi EBPO tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas labai padidins produktyvum\u0105 (pvz., Filippucci ir kt., 2024; Filippucci, Gal ir Schief, 2024).<\/p>\n I\u0161 ties\u0173, produktyvumas priklauso ne tik nuo technologij\u0173. EBPO tyrimai parod\u0117, kad platesn\u0117 ekonomin\u0117 aplinka yra labai svarbi siekiant skatinti inovacijas, sklaid\u0105 ir paversti tai na\u0161umo nauda (OECD, 2015). M\u016bs\u0173 dokumentas grind\u017eiamas \u0161ia sistema, tiriant, kaip paskatos ir paj\u0117gumai veikia \u012fmones technologij\u0173 pasienyje ir \u017eemiau, taip pat i\u0161tekli\u0173 perskirstym\u0105 visoje ekonomikoje (1 lentel\u0117).<\/p>\n 1 lentel\u0117. Politikos, skirtos produktyvumui didinti formuojant paskatas ir galimybes, apimtis: stilizuota sistema<\/strong><\/p>\n Pastaba: MFP rei\u0161kia daugiafaktorin\u012f produktyvum\u0105. Daugiau informacijos rasite \u0161altinyje. Konkurencija yra pagrindin\u0117 paskat\u0173 dalis: ji skatina technologij\u0173 pa\u017eangos \u012fmones diegti naujoves, o kitas \u012fmones \u2013 taikyti modernias technologijas ir verslo praktik\u0105. Tod\u0117l nerim\u0105 kelia did\u0117janti rinkos koncentracija Jungtin\u0117se Valstijose ir kiek ma\u017eiau Europoje, did\u0117jantys antkainiai ir ilgalaikis verslo dinami\u0161kumo ma\u017e\u0117jimas.(2) Be to, tarptautin\u0117s prekybos susiskaldymas, d\u0117l geopolitin\u0117s \u012ftampos ir kit\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, ma\u017eina pasaulin\u0117s konkurencijos teikiam\u0105 na\u0161umo naud\u0105, taip pat stabdo \u017eini\u0173 sklaid\u0105 tarpvalstybin\u0117se vert\u0117s grandin\u0117se. Reguliavimo ir prekybos politika tur\u0117t\u0173 b\u016bti siekiama panaikinti arba su\u0161velninti \u0161ias tendencijas.<\/p>\n Naujov\u0117s taip pat gali b\u016bti skatinamos taikant intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s re\u017eimus, jei jie u\u017etikrina tinkam\u0105 naujovi\u0173 apsaugos ir rinkos konkurencijos i\u0161saugojimo pusiausvyr\u0105. Fiskalin\u0117s paskatos ir vie\u0161ieji pirkimai taip pat svarb\u016bs ir gali b\u016bti naudojami kryptingai siekiant kit\u0173 politikos tiksl\u0173, pavyzd\u017eiui, ekologi\u0161kos ekonomikos.<\/p>\n I\u0161tekli\u0173 (pavyzd\u017eiui, darbo ir kapitalo) paskirstymas tarp firm\u0173 taip pat vaidina pagrindin\u012f vaidmen\u012f bendram na\u0161umui. Lanks\u010dios darbo rinkos, gerai parengta aktyvi darbo rinkos politika ir geresn\u0117 galimyb\u0117 gauti b\u016bst\u0105 yra b\u016btini darbo j\u0117gos perskirstymui, ta\u010diau tam gali trukdyti pernelyg didelis nekonkuravimo ir nebrakonieriavimo s\u0105lyg\u0173 taikymas, taip pat apsunkinan\u010dios licencij\u0173 i\u0161davimo proced\u016bros. Veiksmingi nemokumo re\u017eimai gali skatinti verslum\u0105, ma\u017eindami nes\u0117km\u0117s i\u0161laidas ir palengvindami \u012fmoni\u0173 restrukt\u016brizavim\u0105 bei i\u0161tekli\u0173 perskirstym\u0105 na\u0161esniam naudojimui.<\/p>\n Svarbiausia, suteikiant teis\u0119 paskatos<\/em> reikia papildyti gerinimo priemon\u0117mis paj\u0117gumus <\/em>pagal \u012fvairius matmenis. Pirma, pagrindini\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 skatinimas yra labai svarbus siekiant tobulinti \u017einias. Antra, geros kokyb\u0117s infrastrukt\u016bra ir kitos vidaus ir tarptautin\u0117s integracijos priemon\u0117s padeda kurti inovacij\u0173 tinklus difuzinis<\/em> \u017eini\u0173. Tre\u010dia, rizikos kapitalo pritraukimas ir priemon\u0117s, sprend\u017eian\u010dios nematerialaus turto finansavimo sunkumus, gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti steigian\u010dioms \u012fmon\u0117ms klest\u0117ti. Galiausiai \u017emogi\u0161kasis kapitalas gali b\u016bti pl\u0117tojamas pasitelkus auk\u0161tesn\u0117s kokyb\u0117s \u0161vietimo sistemas, skatinan\u010dias ir \u012fgalinant mokym\u0105si vis\u0105 gyvenim\u0105, skleid\u017eiant ger\u0105 valdymo praktik\u0105 ir skatinant geresn\u012f \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 panaudojim\u0105 derinant darbuotojus su darbo vietomis.<\/p>\n Apibendrinant galima pasakyti, kad nors nauj\u0173 technologij\u0173 poveikis ekonomikos augimui teb\u0117ra labai neai\u0161kus, vyriausyb\u0117s tur\u0117t\u0173 panaudoti visus turimus politikos svertus, kad sustiprint\u0173 paskatas ir ugdyt\u0173 paj\u0117gumus, siekdamos u\u017etikrinti, kad j\u0173 ekonomin\u0117 nauda b\u016bt\u0173 maksimaliai padidinta ir prisid\u0117t\u0173 prie produktyvumo augimo atgaivinimo, taigi ir pragyvenimo gerinimo. standartus.<\/p>\n Nuorodos<\/strong><\/p>\n Andre, C. ir P. Gal (2024), \u201eAtgaivinti produktyvumo augim\u0105: politikos ap\u017evalga\u201c, EBPO Ekonomin\u0117s politikos dokumentai, Nr. 1822, https:\/\/www.oecd.org\/en\/publications\/reviving-productivity- growth_61244acd-en.html.<\/p>\n Andrews, D., C. Criscuolo ir P. Gal (2016), \u201eGeriausias prie\u0161 kitus: pasaulinis produktyvumo sul\u0117t\u0117jimas, \u012fmoni\u0173 skirtumai ir vie\u0161osios politikos vaidmuo\u201c, EBPO produktyvumo darbo dokumentai, Nr. 5<\/em>., https:\/\/www.oecd.org\/en\/publications\/the-best-versus-the-rest_63629cc9-en.html.<\/p>\n Brynjolfsson, E., D. Rock ir C. Syverson (2021), \u201eProduktyvumo J kreiv\u0117: kaip nematerial\u016bs turtai papildo bendrosios paskirties technologijas\u201c, Amerikos ekonomikos \u017eurnalas: Makroekonomika<\/em>t. 13\/1, p. 333\u2013372, https:\/\/doi.org\/10.1257\/mac.20180386.<\/p>\n Fernald, J., Inklaar, R. ir Ruzic, D. (2024), The Productivity Slowdown in Advanced Economies: Common Shocks or Common Trends?. Pajam\u0173 ir turto ap\u017evalga. https:\/\/doi.org\/10.1111\/roiw.12690.<\/p>\n Filippucci, F. ir kt. (2024), \u201eDirbtinio intelekto poveikis produktyvumui, pasiskirstymui ir augimui: pagrindiniai mechanizmai, pradiniai \u012frodymai ir politikos i\u0161\u0161\u016bkiai\u201c, EBPO dirbtinio intelekto dokumentai, Nr. 15, EBPO leidykla, Pary\u017eius, https:\/\/www.oecd.org\/en\/publications\/the-impact-of-artificial-intelligence-on-productivity-distribution-and-growth_8d900037-en.html.<\/p>\n Filippucci, F., P. Gal ir M. Schief (2024), \u201eStebuklas arba mitas: dirbtinio intelekto makroekonominio na\u0161umo padid\u0117jimo vertinimas\u201c, EBPO, b\u016bsimas<\/em>.<\/p>\n Goldin, I., P. Koutroumpis, F. Lafond ir J. Winkler (2024), \u201eWhy Is Productivity Slowing Down? Journal of Economic Literature, 62 (1): 196-268, https:\/\/doi.org\/10.1257\/jel.20221543.Mokyr, J. (2013), Ar technologij\u0173 pa\u017eanga yra praeitis?, https:\/\/ cepr.org\/voxeu\/columns\/technological-progress-thing-past.<\/p>\n Gordon, R. (2016), \u201eAmerikos augimo kilimo ir kritimo perspektyvos\u201c, Amerikos ekonomikos ap\u017evalga<\/em>t. 106\/5, p. 72\u201376, https:\/\/doi.org\/10.1257\/aer.p20161126.<\/p>\n OECD (2015), The Future of Productivity, OECD Publishing, Pary\u017eius, https:\/\/www.oecd.org\/en\/publications\/the-future-of-productivity_9789264248533-en.html.<\/p>\n EBPO\/APO (2022 m.), Pagrindini\u0173 na\u0161umo augimo veiksni\u0173 nustatymas: literat\u016bros ap\u017evalga<\/em>OECD Publishing, Pary\u017eius, https:\/\/www.oecd.org\/en\/publications\/2022\/11\/identifying-the-main-drivers-of-productivity-growth_4268ebf8.html.<\/p>\n (1) Naujausi\u0105 papildom\u0105 literat\u016bros apie produktyvumo strukt\u016brinius veiksnius, daugiau d\u0117mesio skiriant matavimui, ap\u017evalg\u0105 rasite EBPO\/APO, 2022 m.<\/p>\n (2) Nors po COVID-19 pandemijos atsirad\u0119s JAV verslo atgimimas suteikia vilties.<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/i0.wp.com\/oecdecoscope.blog\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/Blog1.png?w=693&ssl=1)
\u0160altinis: Andr\u00e9 ir Gal (2024), remiantis OECD Economic Outlook 113 duomen\u0173 baze.<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/i0.wp.com\/oecdecoscope.blog\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/Blog2.png?resize=1024%2C719&ssl=1)
\u0160altiniai: Andr\u00e9 ir Gal (2024), remiantis ir ple\u010diant EBPO (2015).<\/p>\n
\n
![\"vaizdas_pdf\"](\"https:\/\/i0.wp.com\/oecdecoscope.blog\/wp-content\/plugins\/pdf-print\/images\/pdf.png?w=1200&ssl=1\" "\\"\u017di\u016br\u0117ti")
<\/div>\n<\/div>\n