Lietuvos ekonomika auga sparčiai ir lenkia daugumą Europos valstybių, o kitąmet ūkio plėtra dar labiau įsibėgės, teigiama šiandien paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) konsultacijų pagal IV straipsnį ataskaitoje Lietuvai. Šiemet TVF numato 2,9, o kitąmet – 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (Lietuvos bankas vakar paskelbtose prognozėse numatė atitinkamai 2,7 ir 3,2 %). Tačiau gražių augimo skaičių kontekste TVF skatina nepamiršti ir kritinių ilgalaikių iššūkių.
Jokūbas Danaitis, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis ekonomistas
Viešųjų finansų padėtis reikšmingai prastėja: TVF prognozuoja, kad dėl gilėsiančio biudžeto deficito valstybės įsiskolinimas per penkerius metus paaugs trečdaliu ir 2030 m. sudarys 56 proc. BVP, priartėdamas prie 60 proc. Mastrichto kriterijaus. Našumo augimas – esminė sąlyga konkurencingumui tarptautinėje rinkoje ir pragyvenimo lygio gerėjimui – vis dar bando įsibėgėti po stipraus stabtelėjimo 2021–2023 m. Mūsų šalis taip pat susiduria su opia demografine problema dėl mažėjančio gimstamumo, o ilguoju laikotarpiu besitraukianti darbo jėga varžytų ekonomikos augimą. Kokius sprendimus šiems iššūkiams galime apsvarstyti remdamiesi šiandien paskelbta TVF ataskaita?
Plėsis skylė valstybės biudžete, augs įsiskolinimas
Nors Vyriausybės priimti mokestiniai pakeitimai kitais metais padidins į biudžetą surenkamas pajamas apie 0,6 proc. BVP per metus, TVF numato biudžeto deficito gilėjimą dėl didėjančių socialinių ir gynybos išlaidų. Struktūrinis biudžeto balansas (atskaičius vienkartines išlaidas ir ekonominio ciklo padėtį) šiemet bus stipriai neigiamas ir sudarys –2,7 proc. BVP. Kitąmet struktūrinis deficitas gilės iki –4,4, o ilguoju laikotarpiu stabilizuosis –4,0 proc. lygyje.
Pagal pagrindinį scenarijų valstybės įsiskolinimas per penkerius metus padidės trečdaliu – nuo 42 proc. BVP (šiemet) iki 56 proc. (2030 m.). Didesnė skola lemia didesnius palūkanų mokėjimus (daugiausia užsienio skolintojams), o tai yra problematiška dėl to, kad šias lėšas būtų galima paskirti kitoms sritims. Palūkanų mokėjimai šiemet sudarys 1 proc. BVP ir ūgtels iki 1,5 proc. per penkerius metus (apytiksliai nuo 840 mln. iki 1,6 mlrd. Eur). Išaugusi skola taip pat didina pažeidžiamumą pasikeitusiam rizikos vertinimui ir mažina manevro laisvę rimtesnio sukrėtimo atveju.
Nenuostabu, kad dėl šių rizikų TVF rekomenduoja toliau didinti į biudžetą surenkamas pajamas. Vis dėlto, norint vien sustabdyti valdžios sektoriaus skolos kupros didėjimą, reikėtų net penkis kartus ambicingesnės mokestinės reformos nei paskutinė. TVF rekomenduoja plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę bazę (NT mokestinės pajamos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES)), padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, gerinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir mažinti pelno mokesčio lengvatas. Tai galėtų atnešti apie 3 proc. BVP papildomų pajamų į biudžetą per metus.
Pensijų reforma vertinama kritiškai
Viešosios išlaidos pensijoms Lietuvoje yra tarp mažiausių ES (vidutinė Sodros pensija siekia apie 670 Eur) ir bendrai sudaro apie 7 proc. BVP. Tačiau išlaidos augs ateityje didėjant pensinio amžiaus žmonių grupei.
Be to, Lietuvoje pajamų pakeitimo norma senatvėje yra mažiausia ES – 30 proc. atlyginimo neatskaičius mokesčių arba 42 proc. atlyginimo atskaičius mokesčius. Jos pagrindą sudaro Sodros pensija. Beveik 40 proc. pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje gyvena arti skurdo ar socialinės atskirties ribos.
TVF kritiškai vertina priimtus antrosios pensijų pakopos pakeitimus, ypač leidimą iš jos savanoriškai pasitraukti. Svarstydama ataskaitą, būtent antrosios pakopos laisvinimą labiausiai kritikavo ir TVF vykdomoji valdyba. TVF rekomendacija iš esmės yra priešinga – siūloma į kaupimą asmenis įtraukti automatiškai ir mokėjimus padaryti privalomus. TVF prognozuoja, kad iš kaupimo sistemos per ateinančius dvejus metus pasitrauks apie 40 proc. dalyvių.
Pasitrauksiantiesiems iš antrosios pensijų pakopos taps dar sunkiau išlaikyti bent jau dabartinę pakeitimo normą. Darant prielaidą, kad Vyriausybė ateityje sieks užtikrinti nors jau dabartinį pensininkų pragyvenimo lygį, teks papildomas krūvis viešiesiems finansams.
Būtina skatinti našumą
TVF vertinimu, kitas svarbus ilgalaikis iššūkis Lietuvos ekonomikai – išjudinti įklimpusį našumo augimą. Našumas, arba gebėjimas sukurti didesnę vertę su tiek pat išteklių, yra esminė tvaraus ekonomikos augimo ir pragyvenimo lygio gerėjimo sąlyga.
Tačiau dauguma našumo rodiklių paskutiniu metu indikuoja vangų atsigavimą po 2021-2023 m. nuosmukio, o erdvės našumui augti yra tikrai daug. Pavyzdžiui, TVF vertinimu, bendro gamybos veiksnių, tai yra darbo ir kapitalo, produktyvumo augimo rodiklis buvo reikšmingai sumažėjęs paskutinius kelerius metus , nors anksčiau tai buvo ypač svarbus Lietuvos BVP augimo veiksnys. Be to, pagal gamybos pajėgumus (įrenginius, fizinį kapitalą), tenkančius vienam darbuotojui, esame ES šalių sąrašo pabaigoje.
TVF našumo problemą spręsti siūlo skatinant investicijas į gamybos pajėgumus bei tyrimus ir inovacijų plėtrą, o tam reikėtų pagerinti įmonių prieigą prie finansavimo, plėtoti Lietuvos ir ES kapitalo rinkas.
Viena iš pagrindinių nepakankamo verslo kreditavimo priežasčių yra gana maža bankų norima prisiimti rizika. Tačiau viso paveikslo dėlei reikėtų įvertinti ir tai, kad įmonės, plėtodamos verslą, dažnai neturi noro arba nemato poreikio prisiimti rizikos verslą. Lietuvos banko apklausos rodo, kad įmonės verčiau verslą plėtoja savomis lėšomis, nei ima paskolas iš bankų.
TVF pateikia gana praktišką rekomendaciją, kaip padidinti įmonių turimą užstatą ir bent iš dalies pagerinti galimybes gauti finansavimą. Tam reikėtų padažninti NT verčių VĮ Registrų centre atnaujinimą. Tai leistų geriau atspindėti kylančias kainas rinkoje ir taip padidinti turimą įmonių NT užstatą, kurio bankai Lietuvoje nori ypač daug ir kurio trūkumas yra pagrindinė priežastis atmetant įmonių finansavimo prašymus.
Prie našumo taip pat galėtų prisidėti platesnis dirbtinio intelekto (DI) naudojimas ir švietimo kokybės, įskaitant profesinį ugdymą, gerinimas. Nors Lietuva turi gana gerą skaitmeninę infrastruktūrą, mūsų įmonės yra tarp mažiau naudojančių DI Europoje. TVF cituojami tyrimai rodo, kad platesnis DI naudojimas turėtų pastebimą teigiamą poveikį produktyvumui.
Kita susijusi problema – Lietuva turi vieną didžiausių įgūdžių atotrūkių Europoje. Kitaip tariant, mūsų švietimo ir profesinio ugdymo sistema neparengia pakankamai darbuotojų, kurių trūksta rinkai ir visuomenei. Kritiškai trūksta slaugos darbuotojų – šis stygius tik ūmės senstant visuomenei, taip pat inžinierių ir mokslininkų, todėl svarbu parengti daugiau šių specialistų.
Taip pat trūksta dirbančiųjų transporto ir statybos sektoriuose. TVF rekomenduoja palaisvinti trečiųjų šalių piliečių galimybes dirbti ir šiuose vidutinę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.
Atsakymas į demografijos problemą – gausesnė imigracija?
Prasta Lietuvos demografinė padėtis dėl sumažėjusio gimstamumo yra viena iš esminių ilgojo laikotarpio ekonomikos problemų. Mažėjant dirbančiųjų skaičiui ir nedidinant darbuotojų našumo, būtų pagaminama mažiau prekių ir suteikiama mažiau paslaugų, todėl trauktųsi ekonomikos potencialas ir lėtėtų augimas.
Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 2,34 mln. (1998 m.) iki 1,81 mln. (2019 m.) – šiek tiek daugiau kaip pusė milijono dirbančiųjų. Tačiau nuo 2019 m. teigiama grynoji imigracija dėl grįžtančių lietuvių ir pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos situaciją laikinai pagerino.
TVF skaičiuoja, kad tuo atveju, jei grynoji imigracija Lietuvoje kasmet sudarytų 20 tūkst., arba 0,7 proc. bendrosios populiacijos (toks buvo 2020–2023 m. vidurkis), tai sustabdytų dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą. Potencialusis BVP augimas paspartėtų nuo 3 proc. per metus pagal bazinį scenarijų iki daugiau nei 4 proc. didesnės imigracijos sąlygomis.
Akivaizdu, kad gausesnė imigracija galėtų prisidėti prie demografijos ir įgūdžių trūkumo mažinimo sprendimo bei didesnio ekonomikos potencialo. Tačiau tai taip pat reikštų ir papildomą būsto, viešųjų paslaugų ir integracijos poreikį labiausiai urbanizuotose vietovėse.
Kyla klausimas, ar toks spartus imigracijos tempas galėtų būti tvarus. Ypač atsižvelgiant į sparčiai kilusias būsto ir nuomos kainas didžiuosiuose miestuose 2022–2023 m., iš dalies dėl pagausėjusio imigrantų skaičiaus.
Tad veikiausiai tokia sudėtinga demografijos problema turėtų būti sprendžiama įvairiapusiškai – pasitelkiant imigraciją, didinant pensinio amžiaus ribą pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, taip pat plečiant našumą didinančių technologijų, ypač DI, naudojimą.
