Lietuvos ekonomika ir toliau yra augimo kelyje, tačiau artimiausiais metais stebėsime jos svyravimus, kuriuos daugiausia lems vidaus sprendimai. II pakopos pensijų reforma ir augančios išlaidos gynybai kitąmet lems spartesnį ekonomikos augimą. Jau 2027 m. ūkio plėtra atvės – augsime lėčiau, o dar vieną ekonomikos pagyvėjimą turėtume išvysti 2028 m.
„Dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų ir aktyvesnių valdžios investicijų kitąmet ekonomikos augimas turėtų paspartėti, tačiau tai daugiau laikinas paskatinimas nei nauja tendencija. Svarbu būti atsargiems ir pasirengusiems galimam sulėtėjimui 2027 m. Esant sudėtingai išorės aplinkai, ypač svarbu laikytis fiskalinės drausmės , kad ateityje turėtume pakankamai erdvės reaguoti į netikėtus sukrėtimus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas šiemet padidės 2,5 proc. – 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn. 2026 m. ekonomika turėtų augti 3,2, 2027 m. – 2,3, o 2028 m. – 3,0 proc.
Ekonomikos augimo svyravimus prognozuojamu laikotarpiu daugiausia lems II pakopos pensijų reforma. Dėl jos numatomas kur kas didesnis privatusis vartojimas kitąmet, tačiau 2027 m. jo augimas turėtų susitraukti, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista. Dar viena lėšų atsiėmimo banga numatoma 2027 m. pabaigoje – ji paspartins ekonomiką 2028 m.
Būtent vangesnis privatusis vartojimas pastaruoju metu slopino Lietuvos ekonomikos augimą. Šiemet privatusis vartojimas turėtų ūgtelėti tik 2 proc., tačiau 2026 m., kai ekonomiką pasieks apie 1,2 mlrd. Eur iš pensijų fondų atsiimtų lėšų, vartojimo augimas turėtų paspartėti iki 5,0 proc.
Po tokio trumpalaikio išlaidavimo, kurio metu dalis gyventojų išeikvos iki šiol senatvei kauptas santaupas, 2027 m. privačiojo vartojimo augimas sumenks iki vos 0,4 proc. 2028 m. ekonomiką pasieks antroji iš pensijų fondų atsiimtų lėšų banga, iš kurios vartojimui teks apie 0,5 mlrd. Eur, o jo augimo tempas padidės iki 4,8 proc.
Ekonomiką skatins ir kiti valdžios sprendimai, tačiau jų įtaka bus nuosaikesnė. Iš jų 2026 m. didžiausią įtaką darys valdžios sprendimai dėl investicijų – daugiausia gynybos srityje, nors daugiau lėšų numatyta ir kelių sektoriui. Teigiamas investicijų, įskaitant ir verslo investicijas, poveikis bus juntamas ir vėlesniais metais.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad investicijos, šiemet padidėsiančios 6,5, kitąmet augs net 11,5 proc. 2027 m. augimas sulėtės iki 3,6, o 2028 m. jos turėtų augti 4,1 proc.
Eksporto raida nebus tokia palanki, ją riboja vis dar pastebimai lėčiau didėjanti paklausa pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse. Sudėtingėjanti konkurencinė aplinka, ypač apdirbamosios gamybos įmonėms, neleis aktyviau didinti rinkos dalių užsienyje.
Bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 4,3, 2026 m. – tik 2,3, o 2027 ir 2028 m. – po 3,3 proc.
Darbo rinkoje situacija stabilizuojasi, užimtųjų ir bedarbių gretos artimiausiais metais reikšmingiau nesikeis, darbo užmokesčio augimas palengva grįžta į tvaresnį lygį. Nedarbas, kuris šiemet sieks 7,0, 2026 m. turėtų sumažėti iki 6,6, o 2027 ir 2028 m. turėtų sudaryti 6,5 proc.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet padidės 8,4, o 2026 m. jo augimas dėl didesnio ekonomikos aktyvumo paspartės iki 9,1 proc. Vėstant ekonomikai, atlyginimai taip pat kils lėčiau ir 2027 ir 2028 m. svyruos apie 7 proc.
Darbo užmokestis visu prognozuojamu laikotarpiu didės sparčiau nei infliacija, todėl realioji Lietuvos gyventojų perkamoji galia augs.
Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 3,5, tačiau vėliau nuosekliai mažės ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje grįš į lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. 2026 m. infliacija turėtų sudaryti 3,1, o 2027–2028 m. turėtų sumažėti iki atitinkamai 2,6 ir 2,5 proc.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje.
