Bankai 2025 m. antrąjį pusmetį fiksavo didėjančią paskolų įmonėms ir būsto paskolų paklausą, pagerėjo daugumos sektorių įmonių ir namų ūkių finansinės būklės vertinimas. Didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, tebekelia kibernetinės atakos, prekybos ir geopolitinės įtampos, tačiau pastebima vis didėjanti galimos gyvenamojo ir komercinio NT kainų korekcijos rizikos svarba, rodo Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa.
„Apklausos rezultatai rodo, kad bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, stebi didėjančią kreditavimo paklausą ir iš esmės nekeičia skolinimo standartų bei sąlygų. Visgi pastebimas besikeičiantis NT sektoriaus vertinimas – didėja disbalansus jame įžvelgiančių bankų dalis, tarp bankų minimų rizikų vėl matome vis dažniau išskiriamą netvarios būsto kainų raidos ir galimos korekcijos riziką, nors jos svarba tebėra vertinama kaip mažesnė nei vidutinė“, – sako Viktorija Mingailė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Bankų skolinimo įmonėms standartai, paskolų sąlygos ir atmestų įmonių paskolų paraiškų dalis 2025 m. antrąjį pusmetį iš esmės nekito. O paskolų įmonėms paklausa ir toliau augo nuosaikiai, daugiausia smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolų segmente. Panašių paklausos augimo tendencijų tikimasi ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį.
Per pusmetį šiek tiek gerėjo daugumos sektorių finansinės būklės vertinimas – visi sektoriai įvertinti vidutiniškai arba gerai. Tarp prasčiau vertinamų sektorių pateko transporto, apdirbamosios gamybos ir viešbučių bei restoranų įmonės – dauguma bankų jų finansinę būklę vertino vidutiniškai, nors atsirado bankų, įvertinusių šių sektorių finansinę padėtį kaip gerą. Reikšmingai pagerėjo statybos sektoriaus vertinimas – dauguma bankų jo finansinę būklę įvertino gerai, nors prieš pusmetį taip teigė tik vienas bankas.
Vertindami ateities perspektyvas, bankai ir toliau buvo gana optimistiški ir beveik visų sektorių finansinės būklės raidą vertino kaip stabilią arba gerėjančią, tačiau keli bankai įžvelgė blogėjančias žemės ūkio įmonių ateities perspektyvas.
Dauguma bankų nurodė neriboję skolinimo ir tik keli bankai vis dar teigė riboję kreditavimą NT operacijų ir viešbučių bei restoranų sektoriuose veikiančioms įmonėms, o vienas bankas taip teigė apie statybos sektorių. Kaip pagrindines ribojimo priežastis bankai nurodė bendrą ekonominę situaciją, siekį perskirstyti bankų turimus paskolų portfelius ir prastesnį pateiktų projektų perspektyvumą.
2025 m. antrąjį pusmetį skolinimo būstui įsigyti standartai ir sąlygos reikšmingai nekito, tik vienas bankas nurodė griežtinęs skolinimo standartus dėl suprastėjusio rizikos vertinimo. Taip pat visi apklausoje dalyvavę bankai numatė, kad būsto paskolų standartai reikšmingai nesikeis ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Būsto paskolų sąlygos iš esmės nekito, nors vienas bankas nurodė švelninęs sąlygas dėl mažėjusių paskolų maržų, o tai daugiausia lėmė konkurencinis spaudimas, tačiau vienas bankas nurodė ir paskolų maržų didėjimą.
Vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams skolinimo standartų pokytis vertintas nevienareikšmiškai. Nors dauguma bankų nurodė, kad skolinimo standartai iš esmės nekito, vienas bankas teigė juos griežtinęs, o vienas – švelninęs. 2026 m. pirmąjį ketvirtį numatomas nedidelis šių paskolų standartų švelnėjimas. Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos ir toliau nekito.
Bankų vertinimu, būsto paskolų paklausa ir toliau šiek tiek didėjo, daugiausia dėl išaugusio vartotojų pasitikėjimo bei mažėjančio bendro palūkanų normų lygio. Kita vertus, vartojimo ir kitų namų ūkių paskolų paklausa po beveik trejus metus besitęsusio nuosaikaus augimo nežymiai sumažėjo. 2026 m. pirmąjį ketvirtį bankai tikisi namų ūkių paskolų paklausos augimo: keli bankai numatė būsto paskolų paklausos didėjimą, o trečdalis taip teigė apie vartojimo ir kitas paskolas.
Dauguma bankų mano, kad namų ūkių finansinė būklė yra gera, vienas bankas nurodė, kad ji labai gera. Dauguma bankų nurodė, kad konkurencija dėl skolinimo namų ūkiams buvo stabili, o vienas bankas teigė, kad ji didėjo. Kaip ir anksčiau, trečdalis bankų tikisi, kad konkurencija dėl skolinimo namų ūkiams 2026 m. pirmąjį ketvirtį didės.
Bankų lūkesčiai dėl NT kainų reikšmingai nekito – beveik visi bankai mano, kad gyvenamojo NT kainos didės, o komercinio NT segmente tikisi stabilumo arba nedidelio kainų augimo, tačiau vis daugiau bankų įžvelgia besiformuojančius disbalansus.
Vertindami gyvenamojo NT rinką, visi bankai ir toliau numato, kad naujos statybos būstų kainos kils, o šiek tiek daugiau kaip pusė bankų tikisi didesnio nei 5 proc. metinio kainų augimo, iš jų vienas bankas –didesnio nei 10 proc. augimo. 90 proc. bankų mano, kad kainos augs ir senos statybos būsto segmente: didesnė dalis bankų numato iki 5 proc., o trečdalis – nuo 5 iki 10 proc. metinį kainų augimą.
Per pusmetį išaugo bankų, įžvelgiančių disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, dalis – ji 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 67 proc. Iš šių bankų dauguma įžvelgė disbalansus dėl per didelių kainų, taip pat dalis nurodė paklausos ir pasiūlos disbalansus.
Komercinio NT segmente dauguma bankų (55 %) tikisi, kad kainos išliks stabilios, o likusi dalis numato nežymų metinį augimą iki 5 proc. Kita vertus, dvigubai daugiau bankų (67 %) nei prieš pusmetį nurodė įžvelgiantys disbalansus komercinio NT rinkoje. Dauguma bankų nurodė iš paklausos kylančius disbalansus, tačiau nemaža dalis įvardijo pasiūlos disbalansus, o vienas bankas – per dideles kainas.
2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, kaip ir prieš pusmetį, bankų įvardytos svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo kibernetinių atakų, geopolitinių ir prekybos įtampų rizikos. Visos šios rizikos tebėra vertinamos kaip vidutinės svarbos, nors prekybos įtampų rizikos aktualumas per pusmetį šiek tiek sumažėjo.
Taip pat per pastaruosius metus pastebimas spartesnis netvarios būstų kainų raidos ir galimos korekcijos rizikos svarbos augimas, nors ši rizika vis dar vertinama kaip esanti mažesnės nei vidutinės svarbos. Panaši tendencija matoma ir komercinio NT segmento vertinime.
Lietuvoje veikiančių penkių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2025 m. gruodžio – 2026 m. sausio mėn.
Naujausia Bankų apklausos apžvalga skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
