Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2025 m. trečiojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo – nuo 137,9 mln. iki 66,5 mln. Eur ir sudarė 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs paslaugų balanso perviršis, kuris atsvėrė išaugusį pirminių pajamų ir užsienio prekybos balansų deficitą. Užsienio prekybos balanso deficito padidėjimui (9,2 %) poveikį padarė labiau nei prekių eksportas išaugęs prekių importas (atitinkamai 2,4 ir 3,5 %) – jis sudarė 1,8 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų eksportui padidėjus 6,2 proc., o paslaugų importui – 5,7 proc., paslaugų balanso perviršis išaugo (6,9 %) ir sudarė 2,7 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas ūgtelėjo 21,1 proc. ir sudarė 914,9 mln. Eur – tai daugiausia nulėmė išaugęs investicinių pajamų balanso deficitas ir kitų pirminių pajamų balansas, iš perviršinio tapęs deficitiniu;
antrinių pajamų balanso perviršis šoktelėjo 3,9 karto ir sudarė 87,4 mln. Eur. Tam įtakos turėjo iš Europos Sąjungos (ES) gauta finansinė parama valdžios sektoriui ir sumažėjusios valdžios sektoriaus išlaidos.
Palyginkime: prieš metus ESB irgi buvo perviršinis ir sudarė 1,1 mlrd. Eur, arba 5,1 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 2 kartus ir sudarė 577,2 mln. Eur. Susidariusį perviršį lėmė gautos ES finansinės paramos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti;
trečiąjį ketvirtį, priešingai nei antrąjį, grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,1 mlrd. Eur, arba 5,0 proc. BVP. Tai lėmė išaugęs teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas (1,5 mlrd. Eur) ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (157,4 mln. Eur), kurių neatsvėrė neigiami grynieji tiesioginių ir kitų investicijų srautai (atitinkamai 464,2 mln. ir 74,7 mln. Eur).
Palyginkime: 2024 m. trečiąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas irgi buvo teigiamas ir sudarė 268,9 mln. Eur, arba 1,3 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 2,4 mlrd. Eur, arba –2,9 proc. BVP, prieš metus – 895,0 mln. Eur, arba –1,2 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 73,7 mlrd. Eur, arba 89,1 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –7,1 mlrd. Eur, arba –8,6 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 56,2 mlrd. Eur, arba 72,5 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė
–10,3 mlrd. Eur, arba –13,3 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
.png)
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (117.3 KB download icon)
