Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atspari, tačiau per pastaruosius metus būsto rinkoje padaugėjo įtampos ženklų. Aktualumo nepraranda ir potencialių prieš bankus nukreiptų kibernetinių atakų rizika. Bankų finansiniai rodikliai yra geri, testavimas rodo, kad sektorius gebėtų atlaikyti ir nepalankius ekonominės raidos scenarijus.
„Didžiausi pokyčiai praėjusiais metais įvyko būsto rinkoje. Sparčiai kylančios kainos, aktyvus kreditavimas ir ženklai, kad pasiūla pradeda atsilikti nuo paklausos, didina rizikas, todėl šią sritį stebime ypač atidžiai. Gyventojų ir įmonių finansinė padėtis ir toliau yra gera, bankų sektorius yra atsparus, todėl finansų sistemos situaciją ir toliau vertiname kaip stabilią. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad stebimos rizikos nevirstų rimtesnėmis problemomis ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos gyventojų ir įmonių finansinė padėtis yra gera, paskolas grąžinti nevėluojama, tačiau geopolitinė įtampa ir ekonominis neapibrėžtumas neleidžia eliminuoti šios rizikos. Gyventojų ir įmonių skolinimo tempai pastaruoju metu yra vieni didžiausių euro zonoje. Vis dėlto daliai įmonių bankų kreditavimas tebėra sunkiai prieinamas, todėl įmonės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius – kapitalo rinką, sutelktinio finansavimo platformas.
Bankų sektorius taip pat demonstruoja atsparumą – dirba pelningai, turi stabilius finansavimo šaltinius. Sektoriaus testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jis gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus.
Įvertinęs finansų sistemos padėtį ir pasaulio ekonomikos tendencijas, Lietuvos bankas naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo keturias pagrindines rizikas.
Netvaraus būsto kainų augimo ir korekcijos rizika. Sparčiai auga būsto kainos ir atitinkamai didėja būsto įsigijimo kreditavimas, Lietuvos bankų sąsajos su nekilnojamojo turto (NT) rinka tebėra didelės. Tai didina šios rizikos galimą poveikį finansų sistemai. Šią riziką mažina žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera jų finansinė padėtis, sukaupti bankų rezervai ir didelis jų atsparumas. Ši rizika per metus padidėjo, pernai ji nebuvo išskirta.
Sisteminės svarbos kibernetinių atakų rizika. Jai didžiausią įtaką daro sparti technologinė pažanga, ypač susijusi su dirbtinio intelekto naudojimu. Geopolitinė įtampa toliau didina paskatas kibernetinėms ir hibridinėms atakoms, o bankų priklausomybė nuo trečiųjų šalių paslaugų teikėjų didina sektoriaus pažeidžiamumą. Prie šių grėsmių suvaldymo prisideda augančios investicijos į kibernetinio saugumo stiprinimą, padidintas nacionalinių ir tarptautinių institucijų dėmesys bei reguliacinės iniciatyvos. Šios rizikos lygis šiek tiek padidėjo.
Įmonių ir gyventojų finansinės būklės pablogėjimo rizika. Ji tebėra aktuali dėl tebesitęsiančios geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo, energetikos sukrėtimų. Vis dėlto gili ekonominė krizė neprognozuojama, o žemas įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis bei gera finansinė padėtis mažina šią riziką. Atsiimtos II pensijų pakopos lėšos papildomai didina namų ūkių rezervus, o Atsakingojo skolinimo nuostatai prisideda prie gyventojų atsparumo didinimo. Šios rizikos lygis per metus nepakito.
Komercinio NT kainų korekcijos rizika. Ji daugiausia kyla dėl perteklinės biurų pasiūlos Vilniuje, o ekonominis neapibrėžtumas negerina sektoriaus perspektyvų. Tačiau naujų pastatų plėtros ir kainų augimo tempams sulėtėjus, rizikos lygis sostinės biurų segmente nepakito. Riziką mažina ir konservatyvus bankų skolinimas NT projektams, didelis bankų atsparumas ir mažas atvirojo tipo investicinių fondų paplitimas.
Reaguodamas į minėtas rizikas, Lietuvos bankas nuosekliai ir kryptingai stiprina finansų sistemos atsparumą. Tai visų pirma yra makroprudencinės priemonės – sprendimai dėl bankų kapitalo rezervų bei nuo NT burbulų ir gyventojų perteklinio įsiskolinimo saugantys Atsakingojo skolinimo nuostatai.
Nuo rugpjūčio mėn. įsigalios Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai: jie suteiks daugiau lankstumo pirmą būstą perkantiems gyventojams, tačiau kartu sugriežtins reikalavimus imantiesiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, Dalis tokių paskolų naudojamos ir rizikingesniam investiciniam skolinimuisi. Taip pat pakoreguotas paskolos įmokų ir pajamų santykio reikalavimas, siekiant užtikrinti, kad gyventojai būtų atsparesni galimiems palūkanų normų svyravimams.
Lietuvos bankas taip pat yra pasirengęs griežtinti kapitalo rezervų reikalavimus bankams, jei kreditavimas ir rizikos finansų sistemai pradėtų augti sparčiau. Tai padėtų stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams.
Finansų rinkos stabilumui užtikrinti svarbios yra ir visai būsto rinkai įtaką darančios fiskalinės priemonės. Šiuo metu palyginti maži NT mokesčiai iš dalies skatina investicinę paklausą, todėl platesnio NT apmokestinimo klausimas ir toliau yra aktualus vertinant būsto rinkos balansą.
Ne mažiau svarbi yra ir efektyvi bei konkurencinga rinka. Prie to jau prisidėjo pernai įsigaliojęs būsto paskolų refinansavimas supaprastinta tvarka ir reikalavimas teikiant būsto paskolą pasiūlyti bent du palūkanų normų pasirinkimus – kintamąsias ir fiksuotąsias palūkanas bent penkeriems metams.
Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – apžvelgti finansų sektoriaus būklę ir pagrindines tendencijas, įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti.
Lietuvos banko valdybos pirmininko G. Šimkaus pristatymas spaudos konferencijoje
