Ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas šių metų antrąjį ketvirtį ir toliau buvo spartus, o pagal kreditavimo spartą Lietuva ir toliau išsiskiria iš kitų euro zonos šalių. Metinis paskolų ne finansų įmonėms portfelio augimas birželio mėn. buvo didžiausias, o būsto paskolų – antras pagal dydį euro zonoje. Paskolų palūkanų normos toliau kilo didėjant EURIBOR, pradėjo didėti ir indėlių palūkanų normos, tačiau terminuotųjų indėlių dalis toliau mažėjo.
Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Darius Bikulčius
Ne finansų įmonių ir namų ūkių kreditavimas 2026 m. antrąjį ketvirtį ir toliau buvo spartus, nors pastarąjį pusmetį augimo tempas iš esmės tebėra panašaus lygio
Remiantis pinigų finansų įstaigų (PFĮ) duomenimis, būsto paskolų portfelio metinis augimas birželio mėn. sudarė 14,2 proc. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę) – augimo tempas tebebuvo vienas sparčiausių nuo 2009 m., tačiau jis stabilizuojasi. Paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinis augimas birželio mėn. buvo 16,7 proc. (per ketvirtį šiek tiek sulėtėjo), o paskolų vartojimui ir kitiems tikslams – dar paspartėjo (iki 19,2 %). Pagal PFĮ kreditavimo spartą Lietuva ir toliau išsiskiria iš kitų euro zonos šalių: metinis paskolų ne finansų įmonėms portfelio augimas buvo didžiausias, o būsto paskolų – antras pagal dydį (žr. 2 pav.). Tiesa, vertinant bendrai finansų sektoriaus (ne tik PFĮ) suteiktą kreditą įmonėms, metinis augimas buvo šiek tiek mažesnis: naujausiais 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, sudarė 12,8 proc. ir buvo antras pagal dydį tarp Europos Sąjungos šalių.
Vis dėlto privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo srautų metinis augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo – birželio mėn. jis sudarė 18,0 proc. (kovo mėn. – 36,6 %). Tam didžiausią įtaką darė paskolų ne finansų įmonėms metinis srauto pokytis – jis sudarė tik 4,0 proc. Šį sulėtėjimą daugiausia lėmė bazės efektas: lyginama su praėjusių metų pavasariu, kai įmonių kreditavimo srautai jau buvo reikšmingai išaugę. Nepaisant to, mėnesinė naujų paskolų ne finansų įmonėms apimtis tebėra viena didžiausių, o namų ūkių kreditavimas ir toliau buvo aktyvus, paskolų srautai sparčiai tebedidėjo (žr. 1 lentelę).
Paskolų palūkanų normos toliau kilo didėjant EURIBOR
Naujų būsto paskolų palūkanų normos per ketvirtį padidėjo 0,3 proc. punkto ir birželio mėn. sudarė 4,1 proc., o naujų paskolų ne finansų įmonėms išaugo 0,7 proc. punkto – iki 4,9 proc. (žr. 2 lentelę ir 3 pav.). Tai parodo EURIBOR augimą: 6 mėn. EURIBOR birželio mėn. vidutiniškai siekė apie 2,6 proc. ir buvo maždaug 0,5 proc. punkto didesnė nei prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Ateities sandoriai rodo, kad 6 mėn. EURIBOR galėtų kilti iki maždaug 3 proc. ir tokio lygio būti iki 2028 m. pabaigos (žr. 3 pav.). Tai reikštų, kad skolinimosi sąnaudos artimiausiais metais gali tebebūti padidėjusios.
Paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis nuo metų pradžios buvo istoriškai didelė, nors birželio mėn. reikšmingai susitraukė
Pirmąjį pusmetį paskolų su ne trumpiau kaip vieniems metams fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis naujų būsto paskolų sraute buvo istoriškai didelė – nuo metų pradžios svyravo apie 10, o gegužės mėn. sudarė net 13,5 proc., nors birželio mėn. ši dalis sumenko iki 5,7 proc. (žr. 4 pav.).
Šis pokytis gali būti susijęs su didėjančiu atotrūkiu tarp fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų: pirmąjį ketvirtį abiejų rūšių paskolų palūkanų normos buvo panašaus lygio, tačiau birželio mėn. naujų paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis palūkanų normos sudarė 4,7 proc. ir buvo apie 0,7 proc. punkto didesnės nei paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis.
Būsto paskolų persitarimų apimtis gerokai sumažėjo po 2025 m. pasiekto piko, tačiau tebėra aukštesnio lygio
Antrąjį ketvirtį gyventojai persitarė dėl maždaug 333 mln. Eur vertės būsto paskolų sąlygų – apimtis buvo panaši kaip pirmąjį ketvirtį (360 mln. Eur). Nors ji buvo mažesnė nei persitarimų bangos piko, pasiekto iškart po 2025 m. vasario mėn. priimtų įstatymo pakeitimų, metu, tačiau vis dar buvo didesnė nei laikotarpiu iki 2024 m. antrojo ketvirčio pabaigos (žr. 5 pav.).
Per ketvirtį persitarimų srautas nuosekliai mažėjo: nuo 132 mln. Eur (balandžio mėn.) iki 96 mln. Eur (birželio mėn.). Tai rodo, kad didžioji dalis susikaupusio poreikio persitarti dėl paskolų sąlygų jau gali būti patenkinta, tačiau aktyvumas tebėra padidėjęs.
Indėlių palūkanų normos pradėjo kilti, tačiau terminuotųjų indėlių dalis toliau mažėjo
Terminuotųjų indėlių palūkanų normos, pirmąjį ketvirtį dar mažėjusios, antrąjį ketvirtį ėmė didėti: namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų norma nuo 1,6 proc. (kovo mėn.) pakilo iki 1,8 proc. (birželio mėn.) (žr. 3 lentelę). Pažymėtina, kad indėlių palūkanų normos į EURIBOR augimą reaguoja keliais mėnesiais vėliau nei paskolų palūkanų normos.
Nepaisant kylančių palūkanų normų, namų ūkių terminuotųjų indėlių dalis indėlių visų indėlių struktūroje antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 26, o įmonių – reikšmingai nekito ir sudarė apie 16 proc. (žr. 6 pav.). Nors terminuotųjų indėlių dalis yra panaši kaip euro zonoje, euro zonos namų ūkiai reikšmingą lėšų dalį laiko ir įspėjamojo laikotarpio indėliuose, kurių palūkanų normos dažnai nedaug skiriasi nuo terminuotųjų indėlių palūkanų normų, o Lietuvoje įspėjamojo laikotarpio indėlių dalis yra nedidelė – dauguma lėšų laikoma einamosiose sąskaitose.
1 lentelė. PFĮ paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis 2026 m. antrąjį ketvirtį
(procentais)
|
Metinis portfelio pokytis*
|
Metinis srauto pokytis**
|
|||||
|
birželis
|
gegužė
|
balandis
|
birželis
|
gegužė
|
balandis
|
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
16,0
|
15,6
|
15,8
|
18,0
|
14,4
|
30,9
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
16,7
|
17,5
|
17,2
|
4,0
|
–1,9
|
31,8
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
15,3
|
14,2
|
14,6
|
30,1
|
29,6
|
30,3
|
|
Būsto paskolos
|
14,2
|
14
|
14,3
|
21,3
|
17,4
|
12,7
|
|
Vartojimo ir kitos paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
19,2
|
13,4
|
14,5
|
30,8
|
16,2
|
23,1
|
* PFĮ duomenys neapima bankų patronuojamųjų lizingo ir kitų finansų įmonių duomenų; juos įtraukus, portfelio augimas konsoliduotu banko lygmeniu būtų šiek tiek lėtesnis.
** 3 mėn. slankusis vidurkis, duomenys euro zonos rezidentams (išskyrus vartojimo ir kitas paskolas).
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)
|
|
Birželis
|
Gegužė
|
Balandis
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,6
|
5,5
|
5,8
|
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
4,9
|
5,0
|
5,3
|
|
Paskolos namų ūkiams
|
6,1
|
5,9
|
6,1
|
|
Būsto paskolos
|
4,1
|
4,0
|
3,9
|
|
Vartojimo ir kitos paskolos
|
8,2
|
8,0
|
8,2
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
|
Birželis
|
Gegužė
|
Balandis
|
|
NŪ
|
1,8
|
1,9
|
1,8
|
|
NŪ iki 1 m.
|
1,7
|
1,9
|
1,8
|
|
NŪ nuo 1 iki 2 m.
|
2,5
|
2,6
|
2,1
|
|
NŪ nuo 2 m.
|
2,8
|
2,9
|
2,7
|
