Prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, metinė infliacija Lietuvoje pastebimai padidėjo ir rugpjūčio mėn. buvo artima 6 proc. Kainų augimas Lietuvoje yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES) ir pastebimai viršija ES vidurkį, kuris liepos mėn. pasiekė 3 proc. Kuo skiriasi infliacija Lietuvoje ir ES ir kokios yra šių skirtumų priežastys?
Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė
Infliaciją Lietuvoje labiausiai didino sparčiau brangstanti energija. Prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, metinė infliacija Lietuvoje pastebimai padidėjo ir, remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūčio mėn. sudarė 5,6 proc. Jos padidėjimui didžiausią įtaką darė sparčiau brangstanti energija (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Dar metų pradžioje energija buvo pigesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o balandžio–liepos mėn. ji brango vidutiniškai 21,5 proc. metiniu tempu. Energijos kainų augimo paspartėjimą daugiausia lėmė pakilusios degalų kainos, veikiamos naftos kainų raidos. Prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, dėl sutrikdyto tiekimo ir padidėjusios rizikos užtikrinti pakankamą naftos pasiūlą, naftos kainos stipriai šoktelėjo. Net ir atslūgus intensyviems karo veiksmams, o naftos kainoms sumažėjus, palyginti su buvusiu piku, jos tebėra apie trečdaliu didesnės nei mėnesį iki karo. Degalų kainos taip pat tebėra pakilusios – liepos mėn. degalai tebebuvo apie ketvirtadaliu brangesni nei prieš metus. Atsižvelgiant į reikšmingą degalų dalį vartojimo krepšelyje (5,7 %), degalai tiek daugiausia prisidėjo prie spartesnio energijos brangimo, tiek sudarė didžiausią dalį energijos infliacijos struktūroje. Be degalų, sparčiau brango ir kitos energijos prekės, tačiau jų įtaka infliacijai buvo mažesnė (žr. 1 pav. grafiką dešinėje).
1 pav. Metinė infliacija Lietuvoje ir jos kaitos veiksniai (grafikas kairėje) bei energijos kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra, Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Lietuvoje sparčiau nei visoje ES kilusios energijos kainos lėmė didžiąją dalį Lietuvos ir ES infliacijos skirtumo (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Energijos kainos Lietuvoje balandžio–liepos mėn. didėjo daugiau nei dvigubai spartesniu tempu nei vidutiniškai ES ir darė didžiausią įtaką infliacijos Lietuvoje ir ES skirtumui. Išsamiau nagrinėjant energijos grupę, matyti, kad, prie Lietuvos ir ES infliacijos skirtumo daugiausia prisidėjo šilumos energija. Šilumos energijos kainų raidą Lietuvoje itin veikė išaugusios kuro (žaliavos) sąnaudos, jas itin didino prasidėjus karui pašokusios dujų kainos, ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Dėl panaikintos lengvatos PVM tarifas šilumos energijai nuo šių metų sausio mėn. padidėjo nuo 9 iki 21 proc. Visa tai lėmė spartesnį šilumos energijos kainų didėjimą Lietuvoje, kuris liepos mėn. pasiekė 42 proc. ir beveik 9 kartus viršijo kainų augimą ES (žr. 2 pav. grafiką dešinėje).
Alkoholiniai gėrimai ir tabakas bei paslaugos taip pat prisidėjo prie didesnės infliacijos Lietuvoje. Itin veikiamos padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams ir tabakui šios kategorijos prekės pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje brango vidutiniškai 7,7 proc. metiniu tempu – dvigubai sparčiau nei vidutiniškai ES – ir palyginti svariai prisidėjo prie infliacijos Lietuvoje ir ES skirtumo (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Panašiai prie šio skirtumo prisidėjo ir paslaugų grupė. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad paslaugų kainų augimas Lietuvoje ir ES visgi skiriasi daugiau nei tai atskleidžia infliacijos dekompozicija. Veikiamos padidintų mokesčių1, sparčiai kylančio darbo užmokesčio ir dėl to augančių vienetinių darbo sąnaudų, Lietuvoje paslaugos balandžio–liepos mėn. brango vidutiniškai 6,6 proc. metiniu tempu – beveik dvigubai sparčiau nei vidutiniškai ES. Vis dėlto paslaugų dalis Lietuvos vartojimo krepšelyje yra pastebimai mažesnė nei vidutiniškai ES2, tad tai sušvelnina paslaugų įtakos infliacijai skirtumus.
Maisto, įskaitant nealkoholinius gėrimus, kainos Lietuvoje per metus beveik nepasikeitė, o ES jos didėjo pastebimiau ir svariau prisidėjo prie ES infliacijos (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje balandžio–liepos mėn. brango vidutiniškai 8,3 proc. metiniu tempu, jų kainoms didelę įtaką darė nuo šių metų įvestas akcizas saldintiems gėrimams. Konkrečiai maisto prekės Lietuvoje balandžio–liepos mėn. buvo 0,4 pigesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o ES jos brango 1,2 proc. metiniu tempu. Sąlygas maisto kainoms mažėti Lietuvoje sudarė jau kurį laiką maisto prekių tiekimo grandinėje išblėsęs spaudimas prekių kainoms – per metus nukritusios maisto žaliavų supirkimo kainos, importuoto maisto bei maisto gamintojų kainos vidaus rinkoje.
2 pav. Metinė infliacija* Lietuvoje ir ES ir jos kaitos veiksniai (grafikas kairėje) ir kai kurių grupių kainų raida Lietuvoje ir ES (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Mokestiniai pakeitimai Lietuvoje – pagrindinis veiksnys, lėmęs infliacijos Lietuvoje ir ES skirtumą. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo įvairūs mokestiniai pakeitimai: padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, padidinta kintama akcizų dalis įvairiems energijos produktams, atsisakyta PVM lengvatos šildymui, malkoms ir karštam vandeniui, įvestas saugumo įnašo tarifas ne gyvybės draudimo sutartims ir kt. Didelė dalis mokestinių pakeitimų skirti valstybės gynybos finansavimui didinti. Remiantis infliacijos pagal pastovius mokesčių tarifus duomenimis, netiesioginiai mokesčiai padidino bendrąją metinę infliacija Lietuvoje apie 1,3 proc. punkto, o vidutiniškai ES mokestinių pakeitimų poveikis balandžio–liepos mėn. buvo netgi mažinantis (žr. 3 pav. grafiką kairėje). Atėmus mokestinių pakeitimų poveikį, Lietuva tarp ES šalių rikiuotųsi maždaug per vidurį (žr. 3 pav. grafiką dešinėje).
3 pav. Mokestinių pakeitimų poveikis bendrajai metinei infliacijai Lietuvoje ir ES (grafikas kairėje) bei bendroji metinė infliacija ES šalyse ir mokestinių pakeitimų poveikis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Sparčiai Lietuvoje didėjantys atlyginimai taip pat daro įtaką sparčiau kylančioms kainoms. Tai ypač veikia paslaugų kainų raidą. Vertinant pagal pastovius mokesčių tarifus, tiek pramonės prekės, tiek energija ir maistas, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, balandžio–liepos mėn. Lietuvoje brango panašiu tempu kaip ir vidutiniškai ES. Spartesniu kainų augimų išsiskyrė tik paslaugos – vertinant pagal pastovius mokesčių tarifus, paslaugų kainų augimas pagal spartą rikiavosi ketvirtoje vietoje tarp ES šalių (žr. 4 pav. grafiką kairėje). Paslaugų kainoms itin didelę įtaką daro darbo užmokesčio raida, kadangi darbo užmokesčio sąnaudos sudaro palyginti didelę paslaugų savikainos dalį (apie 40 %). Pastaraisiais metais darbo užmokestis Lietuvoje per metus didėjo maždaug dešimtadaliu, o tai reikšmingai didino darbo sąnaudas. Darbo sąnaudos Lietuvoje didėjo maždaug dvigubai sparčiau nei vidutiniškai ES (žr. 4 pav. grafiką dešinėje), o vangi darbo našumo raida menkai tepadėjo sušvelninti šį poveikį. Be to, pakankamai didelė vidaus paklausa dėl augančio vartojimo, kurį sustiprina ir atsiimtų lėšų iš antrosios pensijų pakopos poveikis, sudarė palankesnes sąlygas perkelti padidėjusias sąnaudas į galutinio vartojimo prekių ir paslaugų kainas.
4 pav. Lietuvos vieta tarp ES valstybių pagal kainų didėjimą, apskaičiuotą taikant pastovius mokesčių tarifus (grafikas kairėje), ir darbo sąnaudų raida Lietuvoje ir ES (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Nors infliacija reikšmingai padidėjo, ji kol kas mažiau juntama, nes maisto prekės, kurios yra kasdienio vartojimo, pinga, o šildymo sezonas dar neprasidėjo. Infliacijos poveikis bus labiau juntamas prasidėjus šildymo sezonui.
Daugiau apie Lietuvos ekonomikos tendencijas ir perspektyvas bus galima sužinoti Lietuvos ekonomikos apžvalgos ir prognozių pristatymo metu. Jis Lietuvos banke planuojamas rugsėjo 15 d.
1 Nuo sausio mėn. buvo įvestas saugumo įnašo tarifas ne gyvybės draudimo paslaugoms, nuo 9 iki 12 proc. padidintas lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo, keleivių vežimo ir kultūros renginių lankymo paslaugoms.
2 Vartojimo išlaidų dalis, skiriama paslaugoms, 2026 m. Lietuvoje sudarė 30 proc., o ES – 45 proc.
