Šiandien Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Gilinantis į skaitmeninį eurą“ („Diving into the Digital Euro“) centrinių ir komercinių bankų, mokėjimų apdorojimo sistemų, FinTech atstovai ir politikai diskutuoja, kaip skaitmeninis euras galėtų padėti kurti atsparesnę, labiau integruotą, novatoriškesnę ir ateities iššūkiams geriau pritaikytą Europos mokėjimų ekosistemą.
Konferenciją rengia Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su Eesti Pank ir Latvijas Banka. Pagrindiniai aptariami klausimai yra šie:
- kokią pridėtinę naudą skaitmeninis euras atneštų Europai ir Baltijos šalims;
- kaip jis būtų integruojamas į mokėjimų ekosistemą;
- koks vaidmuo teks visoms suinteresuotosioms šalims;
- ar skaitmeninis euras paskatintų inovacijas: naujas paslaugas, verslo modelius.
„Šiandien jau klausiame ne kas yra skaitmeninis euras, o kaip jis turi veikti, kad būtų patrauklus ir vartotojams, ir prekybininkams, ir kaip jo naudojimui veiksmingai bei sklandžiai pritaikyti esamą infrastruktūrą. Visus šiuos klausimus reikia aptarti jau dabar, kadangi Europa intensyviai ruošiasi išbandyti skaitmeninio euro beta versiją realioje aplinkoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.Įžanginį žodį konferencijoje taip pat tarė Europos Parlamento narys Paulius Saudargas ir Europos Centrinio Banko Skaitmeninio euro programos direktorė Evelien Witlox.
Baltijos šalys yra vienos labiausiai skaitmenizuotų finansų rinkų Europoje. Vartotojai yra įpratę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis (mokėjimo kortelėmis ar išmaniaisiais įrenginiais). Momentiniai mokėjimai jau yra tapę neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Todėl Vilniuje diskutuojama, kaip skaitmeninis euras būtų integruojamas į esamą ekosistemą ir papildytų jau šiuo metu sklandžiai veikiančius sprendimus. Taip pat aptariamas vienas iš išskirtinių skaitmeninio euro aspektų – galimybė veikti, kai nėra interneto ryšio, kuri svarbi tiek privatumo užtikrinimo aspektu, tiek nenumatytų situacijų (stichinių nelaimių ir pan.) atvejais.
Konferencijoje daug dėmesio skiriama įvairių suinteresuotųjų šalių – bankų, FinTech įmonių, mokėjimo infrastruktūros tiekėjų, prekybininkų – požiūriui. Tam, kad vartotojas naudotųsi mokėjimo priemone, ji turi būti paprasta ir saugi naudoti. Tačiau už kiekvieno mokėjimo „be pastangų“ slypi daug sudėtingų aspektų. Todėl labai svarbu, kad visos šalys tinkamai suvoktų savo vaidmenį, įvertintų lūkesčius, suprastų, kokią įtaką jų tarpusavio bendradarbiavimas turi galutiniam rezultatui.
Galiausiai aptariama ir tolimesnė perspektyva – ar skaitmeninis euras gali tapti paskata kurti naujus technologinius sprendimus, paslaugas ir verslo modelius.
Apie skaitmeninį eurą
Skaitmeninis euras būtų skaitmeniniai grynieji Eurosistemos išleidžiami pinigai, prieinami visiems visoje euro zonoje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras bus skirtas kasdieniams atsiskaitymams. Dabartiniame etape Eurosistema siekia pasirengti galimam skaitmeninio euro išleidimui ir planuoja beta skaitmeninio euro testavimą pradėti kitų metų antrąjį pusmetį. Bandomojo testavimo metu mokėjimo paslaugų teikėjai, prekybininkai ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų darbuotojai galės išbandyti skaitmeninio euro beta versiją atlikdami mokėjimus. Įgyta patirtis padės įvertinti techninį ir operacinį pasirengimą bei vartotojo patirtį.
Šiuo metu dalyvavimui beta skaitmeninio euro testavime jau yra atrinkti 36 mokėjimo paslaugų teikėjai, o praėjusią savaitę buvo paskelbtas kvietimas ir elektroninės bei mobiliosios komercijos prekybininkams. Europos Centrinis bankas taip pat yra pakvietęs privačiojo sektoriaus įmones bei organizacijas bendradarbiauti tiriant, kaip skaitmeninis euras gali paskatinti inovacijas rinkoje, įskaitant dirbtinio intelekto, skaitmeninio euro naudojimas teikiant viešąsias paslaugas ir kitus klausimus.
