Pasaulinė taupymo diena, minima spalio 31-ąją, įprastai tampa proga priminti biudžeto planavimo taisykles, finansinės pagalvės svarbą ir investavimo naudą. Šie patarimai vertingi, tačiau vien jų šiandien jau nebeužtenka. Finansinis atsparumas, ypač aktualus šiandien, prasideda ne nuo sukauptų pinigų kiekio, o nuo gebėjimo paskirstyti juos pagal paskirtį: kuriuos pinigus reikia turėti lengvai pasiekiamus, kuriuos skirti tikslams, kurių sieksime po kelerių metų, o kuriuos investuoti ilgam laikui. Tam neužtenka vienos visiems tinkančios formulės.
Komentuoja dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė
Rugsėjo mėn. paskelbtame Europos Centrinio Banko (ECB) straipsnyje1 atkreipiamas dėmesys į euro zonos šalių gyventojų taupymo įpročius: maždaug trečdalis jų2 finansinio turto – beveik 10 trln. Eur – laikoma grynaisiais pinigais arba investuojama į mažą grąžą generuojančius bankų indėlius. Svarbu ir tai, kad net apie 80 proc. gyventojų neturi akcijų ar kitų kapitalo rinkos priemonių. Straipsnio autoriai pabrėžia, kad dalis gyventojų santaupų ilgainiui galėtų būti panaudota investicijoms ir padėtų žmonėms auginti savo turtą.
Vis dėlto tam nepakanka vien paraginti žmones daugiau investuoti – kiekvieno padėtis ir poreikiai skiriasi. Vieniems, sumokėjus už būstą, maistą, komunalines paslaugas ir padengus kitas kasdienes išlaidas, beveik nelieka pinigų, kuriuos būtų galima skirti investavimui. Kiti pirmiausia renkasi sukaupti rezervą nenumatytiems atvejams. Dar kiti galėtų investuoti, tačiau to nedaro, nes bijo prisiimti riziką, nepakankamai išmano finansinius produktus, nepasitiki rinkomis arba neranda aiškaus ir suprantamo sprendimo. Todėl reikia ne vieno visiems tinkamo patarimo, o priemonių, pritaikytų prie skirtingos žmonių finansinės padėties, tikslų, investavimo žinių ir pasitikėjimo finansų rinkomis.
Lietuvoje 2026 m. rugpjūčio pabaigoje gyventojai kredito įstaigose laikė 30,6 mlrd. Eur indėlių, iš jų 22,3 mlrd. Eur sudarė vienadieniai indėliai3. Vien šis skaičius nereiškia, kad visos šios lėšos yra „neįdarbinti pinigai“: dalis jų skirti kasdienėms išlaidoms, šeimos finansiniam rezervui nenumatytiems atvejams, būsimam pradiniam būsto įnašui, studijoms, sveikatai ar kitiems trumpalaikiams tikslams. Vis dėlto verta reguliariai įvertinti, ar visos sąskaitoje laikomos lėšos iš tiesų turi būti pasiekiamos bet kurią dieną. Jei dalies jų artimiausiu metu neprireiks, galima apsvarstyti galimybę dalį jų padėti į skirtingos trukmės terminuotuosius indėlius arba investuoti į gynybos obligacijas, palyginus jų palūkanų normas, terminus ir kitas sąlygas.
Kiek lėšų paliekame lengvai pasiekiamų, kiek skiriame trumpalaikiams tikslams, o kiek atidedame ilgesniam laikui, priklauso nuo mūsų individualios situacijos. Tačiau milijonų gyventojų sprendimų visuma formuoja šalies finansinio turto struktūrą: kiek jo laikoma lengvai pasiekiamose sąskaitose, o kiek – ilgalaikio kaupimo ir investavimo priemonėse. Šis ryšys tarp individualių sprendimų ir bendros ekonomikos raidos svarbus ne tik asmeniniams finansams. Būtent už šį mikroekonominių (atskirų žmonių) sprendimų ir makroekonomikos stabilizavimo sąsajų paaiškinimą šių metų ekonomikos mokslų Nobelio premija skirta R. E. Hallui ir M. Woodfordui4. Jų darbų esmė paprasta: vartojimą, infliaciją ar ekonomikos aktyvumą lemia daugybė gyventojų ir įmonių sprendimų, kuriems įtaką daro ne vien dabartinės pajamos ar palūkanos, bet ir lūkesčiai dėl ateities.
Taupymas tai iliustruoja labai aiškiai. Kai kalbama apie didelę gyventojų lėšų dalį sąskaitose, makroekonominiu požiūriu kyla klausimas, ar dalis šių santaupų ilgainiui galėtų labiau prisidėti prie kapitalo rinkų ir ekonomikos finansavimo. Būtent todėl ECB analizuoja, kas žmones skatina ar atgraso nuo investavimo. Tačiau iš tokio bendro vaizdo nereikėtų daryti išvados, kad kiekvienas žmogus turėtų kuo greičiau perkelti pinigus iš einamosios sąskaitos į investicijas. Tai, kas bendroje statistikoje atrodo kaip lėšos, kurias būtų galima investuoti, individualiu atveju gali būti visiškai pagrįstas ir atsakingas sprendimas. Todėl žmogaus sprendimo tikslas nėra prisitaikyti prie bendros statistikos – pirmiausia svarbu įvertinti savo finansinę situaciją, tikslus ir tai, kada gali prireikti pinigų.
Todėl Pasaulinę taupymo dieną verta pradėti ne nuo pažado „taupysiu daugiau“ ar „investuosiu daugiau“, o nuo trijų paprastų klausimų:
- Jei rytoj netekčiau pajamų ar susidurčiau su netikėtomis išlaidomis, kiek laiko galėčiau išsiversti iš turimų santaupų?
Atsakymas padeda įvertinti, ar turimas rezervas leistų ramiau įveikti netikėtą ligą, darbo praradimą ar kitas nenumatytas aplinkybes. Šie pinigai turėtų būti lengvai ir greitai pasiekiami. Dažnai rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą, tačiau tinkama suma priklauso nuo konkrečios situacijos: pajamų stabilumo, šeimos sudėties, turimų įsipareigojimų ir kitų aplinkybių.Kaupti rezervą lengviau, kai santaupos atidedamos iškart gavus pajamas, o ne laukiama, kas liks mėnesio pabaigoje. Pavyzdžiui, galima nusistatyti automatinį pervedimą į atskirą lengvai pasiekiamą sąskaitą ar kaupiamą indėlį iškart gavus darbo užmokestį – pavyzdžiui, 10 proc. pajamų, jei tai leidžia finansinės galimybės. - Kurių santaupų man tikrai reikės per artimiausius kelerius metus?
Tai gali būti lėšos pradiniam būsto įnašui, remontui, vaikų studijoms, automobiliui ar kitam svarbiam tikslui. Jei pinigų reikės netrukus, svarbi ne tik galima uždirbti investicijų grąža, bet ir galimybė juos atsiimti tada, kai jų prireiks. Todėl akcijų rinka, kurioje sukauptos sumos vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, ne visada bus tinkamiausias pasirinkimas. Atsižvelgiant į tai, kada prireiks pinigų ir kada juos būtina turėti, galima rinktis kaupiamuosius ar terminuotuosius indėlius, gynybos obligacijas ar kitas panašias priemones, prieš tai įvertinus jų sąlygas ir riziką. - Kokią sumą galėčiau atidėti ilgam laikui: kad jos vertės svyravimai man nekeltų nerimo?
Tik įsitikinus, kad pakanka rezervo ir kad artimiausi tikslai finansiškai užtikrinti, verta svarstyti ilgalaikį investavimą. Tam tinkamiausios lėšos, kurių neprireiks artimiausiu metu ir kurias galima investuoti ilgam laikui. Ilgas laikotarpis svarbus dėl sudėtinių palūkanų efekto: uždirbta investicijų grąža gali būti reinvestuojama ir ilgainiui pati kurti papildomą grąžą. Todėl investicijos į akcijas ar investicinius fondus paprastai planuojamos ne keleriems, o daugeliui metų – taip trumpalaikiai rinkų svyravimai tampa mažiau reikšmingi.
Nors kiekvieno žmogaus atsakymai bus skirtingi, tačiau būtent gebėjimas šiuos atsakymus rasti ir yra finansinio atsparumo pagrindas: svarbu ne tik tai, kiek pinigų sukaupta sąskaitoje, bet ir gebėjimas atlaikyti netikėtumus ir nuosekliai kurti savo finansinę ateitį.
Daugiau informacijos:
1 Europos Centrinis Bankas, „Why Europeans save differently – and how to put those savings to work“, 2026 m. rugsėjo 15 d.
2 Tikslesnė sąvoka: namų ūkių.
3 Lietuvos bankas, Lietuvos namų ūkių, įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas, indėliai Lietuvos pinigų finansų įstaigose pagal indėlių rūšį ir trukmę.
4 Nobel Prize Outreach, „The Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel 2026“, 2026 m. spalio 12 d.
