Lietuvos banko vertinimu, Vyriausybės parengtuose 2027–2029 m. biudžetų projektuose suplanuotas didesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklių neatitinkantis planuojamas grynųjų išlaidų augimas mažins šalies finansinį atsparumą.
Planuojamų rodiklių neatitiktis ES fiskalinės drausmės taisyklėms ir Mastrichto kriterijui didina perviršinio deficito procedūros riziką, o dėl to pabrangęs skolinimasis gali dar labiau pabloginti viešųjų finansų padėtį. Biudžeto sprendimai taip pat reikšmingai prisidės prie kainų augimo, teigiama Lietuvos banko išvadoje, kuri šiandien pristatoma Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
„Nuolatinis biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola ilgainiui turi savo kainą – mažėja valstybės galimybės finansuoti svarbiausius poreikius ir atremti ekonominius sukrėtimus. Nors Lietuvos valstybės skola kol kas nėra didelė, ji sparčiai auga, o skolintis tampa vis brangiau. Todėl svarbu vertinti ne tik šiandienos išlaidas, bet ir tai, kiek finansinės laisvės turėsime ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Deficitas ir skola didins spaudimą viešiesiems finansams
Prognozuojama, kad viešojo sektoriaus deficitas nuo 3,3 proc. BVP 2026 m. padidės iki 3,8 proc. BVP 2027 m. ir visą 2026–2029 m. laikotarpį viršys 3 proc. BVP ribą. Planuojamas išlaidų augimas neatitiks ES fiskalinės drausmės taisyklių net ir pritaikius išimtį gynybos išlaidoms.
Dėl to Lietuvai kyla ES perviršinio deficito procedūros rizika, kuri gali dar labiau pabranginti valstybės skolinimąsi.
Nuolatinis deficitas didins valstybės skolą – nuo 43,8 proc. BVP 2026 m. iki 54,3 proc. BVP 2029 m. Europos Komisijos ilgalaikės prognozės rodo, kad iki 2036 m. skola gali pasiekti 66 proc. BVP ir viršyti Mastrichto sutartyje nustatytą 60 proc. ribą.
Skolos augimą lydės ir gerokai didesnės palūkanų išlaidos. 2025 m. pabaigoje vidutinė valstybės skolos palūkanų norma buvo šiek tiek didesnė nei 2 proc., o 2026 m. spalį pasiskolinti dešimčiai metų jau būtų kainavę apie 4,5 proc. Prognozuojama, kad palūkanų išlaidos nuo 0,9 proc. BVP 2025 m. išaugs iki 1,9 proc. BVP 2029 m. – daugiau nei dvigubai.
Lietuvos banko skaičiavimais, vien dėl brangesnio esamos skolos refinansavimo 2027–2045 m. metinės palūkanų išlaidos galėtų būti vidutiniškai apie 620 mln. Eur didesnės.
Papildomą grėsmę kelia tai, kad Lietuvos skolinimosi rizikos premija jau dabar yra didžiausia Baltijos šalyse. Jeigu dėl blogėjančių viešųjų finansų rodiklių investuotojai pareikalautų vos 0,5 proc. punkto didesnių palūkanų, anksčiau prisiimtos skolos refinansavimas kasmet papildomai kainuotų apie 150 mln. Eur.
Biudžeto rodikliai gali būti dar prastesni
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad biudžeto projektuose numatyti rodikliai gali būti pernelyg optimistiniai.
Didžiausia pajamų plano rizika susijusi su papildomomis įplaukomis, kurių tikimasi geriau administruojant mokesčius. Negavus šių pajamų, 2027 m. į biudžetą būtų surinkta apie 200 mln. Eur mažiau, nei planuojama.
Papildomų išlaidų gali prireikti geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir ukrainiečiams Lietuvoje. Viešųjų finansų rodiklius taip pat gali pabloginti kai kurių viešosios ir privačiosios partnerystės projektų įsipareigojimų priskyrimas viešajam sektoriui.
Jeigu šios rizikos išsipildytų, 2027 m. viešojo sektoriaus deficitas galėtų pasiekti apie 4,5 proc. BVP, o 2028–2029 m. kasmet būtų apie 0,4 proc. BVP didesnis, nei planuojama. Tai reikštų dar didesnį skolinimosi poreikį ir spartesnį valstybės skolos augimą.
Biudžeto sprendimai lems ketvirtadalį kainų augimo
Lietuvos banko vertinimu, biudžeto projektuose numatyti ir su jais susiję anksčiau priimti sprendimai lems maždaug ketvirtadalį viso prognozuojamo kainų augimo 2027–2029 m.
Didžiausią poveikį turės gyventojų pajamų didinimas ir didesni akcizai. Gyventojų pajamoms didinti numatyta apie 1,3 mlrd. Eur, o dėl didesnių akcizų tarifų planuojama papildomai surinkti apie 213 mln. Eur.
Lietuvos banko skaičiavimais, dėl šių ir kitų sprendimų vidutinė metinė infliacija 2027 m. gali būti apie 0,7, 2028 m. – apie 1,2, o 2029 m. – apie 1,1 proc. punkto didesnė, nei būtų be šių sprendimų.
Papildomas ekonomikos skatinimas numatomas tuo metu, kai šalies ekonomika jau veikia beveik visu pajėgumu. Todėl didesnės išlaidos labiau skatins kainų, o ne ekonomikos augimą. Šį poveikį būtų galima mažinti tvariai didinant valstybės pajamas. Jos Lietuvoje vis dar santykinai nedidelės: 2025 m. mokestinės pajamos sudarė 22,4 proc. BVP, palyginti su 26,3 proc. BVP ES vidurkiu.
Vis dėlto Lietuvos bankas neįžvelgia ilgalaikės rizikos kainų stabilumui – prognozuojama, kad 2028–2029 m. infliacija palaipsniui priartės prie Lietuvai įprasto ilgalaikio lygio.
Didesnė parama būstui gali dar labiau pakelti jo kainas
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį į numatomą paramos būstui įsigyti didinimą. 2027 m. paramai būstui įsigyti planuojama skirti apie 67 mln. Eur – keturis kartus daugiau nei 2026 m.
Papildoma parama gali paskatinti būsto kainų augimą ir sumažinti jo įperkamumą, ypač regionuose. Siekiant to išvengti reikėtų didinti būsto pasiūlą, tačiau projektuose tokių priemonių nenumatyta.
Lietuvos bankas biudžetų projektus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią jis teikia Seimui išvadą dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.
