Lietuvos bankas atkreipia įmonių, įstaigų ir organizacijų bei institucijų dėmesį į pastaruoju metu išryškėjusias rizikas, susijusias su finansinėmis garantijomis prievolių įvykdymo užtikrinimui. Tokias garantijas gali teikti ne tik bankai ar kitos prižiūrimos įstaigos, tačiau ir neprižiūrimi ūkio subjektai.
„Matome atvejų, kai šalies viešojo sektoriaus ir verslo įmonės naudojasi finansinėmis garantijomis kaip alternatyvia projektų įgyvendinimo užtikrinimo priemone. Tačiau finansinių garantijų teikimo veikla nėra reguliuojama ir prižiūrima, todėl raginame įmones ir įstaigas renkantis šią paslaugą tinkamai įvertinti sukčiavimo ir kitas svarbias rizikas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Finansinės garantijos teikiamos kaip alternatyvos kitiems prievolių įvykdymo užtikrinimo būdams – banko garantijai, draudimo sutarčiai ir pan. Jos gali būti naudojamos įvairių projektų, įskaitant ir valstybinės svarbos (energetikos, krašto apsaugos, ryšių, kelių ir pan.), neįgyvendinimo rizikai sumažinti.
Tačiau finansinių garantijų teikimo veikla nėra reguliuojama Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, todėl kiekviena bendrijos valstybė savarankiškai sprendžia dėl šių paslaugų reguliavimo. Iš čia kyla rizika dėl šios paslaugos patikimumo, kadangi nėra bendrų reikalavimų dėl leidimo verstis tokia veikla, nėra specialių reikalavimų dėl tokios veiklos vykdymo, šios paslaugos teikėjų finansinio patikimumo, rizikų valdymo, paslaugos sąlygų, valstybinės priežiūros ir pan.
Lietuvoje finansinių garantijų teikimo veikla neturi atskiro teisinio reguliavimo ir nėra prižiūrima. Lietuvos bankas, kaip finansų rinkos priežiūros institucija, negauna informacijos iš kitų ES šalių priežiūros institucijų apie ūkio subjektus, kurie verčiasi tik finansinių garantijų teikimo veikla.
Dėl šių priežasčių įmonė ar įstaiga, ketinanti savo interesus užtikrinti finansine garantija, gali susidurti su sunkumais ieškodama informacijos apie paslaugą ir jos teikėją (ypač kai veikla vykdoma iš kitos ES ar trečiosios valstybės) ar tuo atveju, jei paslaugos teikėjas nevykdys savo įsipareigojimų pagal suteiktą finansinę garantiją.
Be to, pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai subjektai, tariamai siūlantys finansines garantijas, neteisėtai naudojasi žinomų ir prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vardais, prekiniais ženklais, todėl tokias „garantijas“ gavę asmenys gali būti apgauti ir neturėti jokio realaus prievolės įvykdymo užtikrinimo.
((#ex))
Lietuvos banko rekomendacijos dėl finansinių garantijų
Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios ketina naudotis ar jau naudojasi finansinėmis garantijomis, turėtų atkreipti dėmesį į rizikas, susijusias su:
- finansinės garantijos teikėjo statusu. Finansines garantijas gali teikti ir ne prižiūrimas finansų rinkos dalyvis1todėl, siekiant įvertinti, kas yra paslaugos teikėjas, galima pasitikrinti, ar konkretus subjektas yra licencijuotas finansų rinkos dalyvis. Lietuvoje tokią informaciją galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje2. Panašaus pobūdžio informaciją viešai skelbia ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių priežiūros institucijos. Pažymėtina, kad, pagal ES galiojančią tvarką, finansų rinkos dalyvio pagrindinę priežiūrą (pvz., finansinę, rizikų valdymo) atlieka valstybės, kurioje yra įsteigtas finansų rinkos dalyvis, priežiūros institucija.
Be to, Lietuvos bankas ir kitos ES valstybių priežiūros institucijos viešai skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyviams taikytas poveikio priemones, informaciją apie ūkio subjektus, teikiančius finansines paslaugas neteisėtai3kitokią su finansų rinkos veikimu susijusią aktualią informaciją4todėl ši informacija taip pat turėtų būti vertinančio subjekto akiratyje.
- finansinės garantijos teikėjo finansiniu pajėgumu ir veiklos perspektyva. Šios rizikos valdymui vertingos informacijos gali suteikti viešai skelbiami ūkio subjekto finansiniai duomenys, finansinės ir veiklos ataskaitos, veiklos planai, priežiūros institucijų skelbiami duomenys. Pirmenybė turėtų būti teikiama tiems dokumentams ir duomenims, kurie yra patvirtinti trečiųjų šalių (pvz., auditorių, kredito reitingų agentūrų).
- galimu sukčiavimu. Lietuvos bankas pažymi, kad viešai prieinama kitų ES šalių priežiūros šalių informacija5taip pat Lietuvos banko turima informacija rodo, kad sukčiavimas yra aktuali ir finansinių garantijų teikimo veiklos problema. Vienas iš žinomų būdų yra sukčiavimas neteisėtai naudojant tikro ir garsaus finansų rinkos dalyvio vardą ir (ar) prekinį ženklą arba panašius į juos vardus ir (ar) prekinius ženklus.
Siekdamas mažinti sukčiavimo riziką, finansinės garantijos gavėjas (naudos gavėjas) turėtų prašyti garantiją pateikiančio asmens ir (ar) tiesiogiai (viešai (ne pateiktame dokumente) skelbiamais nurodyto finansinės garantijos teikėjo kontaktais) garantijos teikėjo pateikti vienų ar kitų aplinkybių patvirtinimą (įrodymus) arba imtis savarankiškos paieškos (pvz., pranešimų internete apie panašius atvejus), užklausų.
- finansinės garantijos įsipareigojimo turiniu ir apimtimi. Teisės aktuose nereguliuojamos finansinės garantijos dokumento sąlygos, todėl egzistuoja rizika, kad tokiame dokumente prisiimti garanto įsipareigojimai dėl jo sąlygų gali neatitikti garantijos gavėjo (naudos gavėjo) lūkesčių. Siekiant valdyti šią riziką, dar prieš finansinės garantijos gavimą būtina aiškiai apibrėžti pagrindines reikalaujamos garantijos sąlygas, kurios derėtų su prievolės, kuriai užtikrinti ir yra duodama garantija, sąlygomis (pvz., garantuojama suma, terminas, reikalavimo pateikimo sąlygos, ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių nuostolių atlyginimo poreikis ir pan.), ir, prieš priimant tokį dokumentą, kruopščiai įvertinti jo turinį. Kaip finansinių garantijų dokumento sąlygų šaltinis ar orientyras galėtų būti Bendrosios pirmo pareikalavimo garantijų taisyklės, paskelbtos Tarptautinių prekybos rūmų leidinyje Nr. 758 (Tarptautiniai prekybos rūmai Vieningos paklausos garantijų taisyklės (URDG 758).
- įsipareigojimų koncentracija. Tais atvejais, kai prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti ketinama pasitelkti tokias priemones kaip finansinė garantija, yra reikšminga ir susijusi su itin dideliais finansiniais įsipareigojimais, rekomenduojama svarstyti skaidyti (diferencijuoti) jos įvykdymo užtikrinimo priemones.
,
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį į egzistuojančią praktiką ieškant finansinių paslaugų, ypač tokių, kurių įsigijimas nėra kasdienis ar yra susijęs su sudėtingesnėmis, žinių ir patirties reikalingomis sąlygomis, pasitelkti licencijuotus finansinių paslaugų tarpininkus, teisininkus ar kitus specialistus.
1 – Prižiūrimais finansų rinkos dalyviais vadinami tie ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla yra reguliuojama ir prižiūrima pagal bendrus visose Europos Sąjungos valstybėse reikalavimus.
2 – https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai
3 – https://www.lb.lt/illegalwww, https://www.lb.lt/lt/subjektu-sarasas
4 – Italijos kompetentingos institucijos yra paskelbusios svarbią informaciją ir rekomendacijas, susijusias su finansinių garantijų teikimu Italijoje, aktualią ir tokių paslaugų teikimui Lietuvoje.
5 – https://www.cssf.lu/en/2024/11/warning-concerning-fraudulent-activities-by-persons-misusing-the-name-of-china-merchants-bank-europe-sa/
((#ex))
