Siekdamas užtikrinti daugiau pasirinkimo galimybių ir apsaugos vartotojams bei paslaugų plėtros, Lietuvos bankas pristato mokėjimų rinkos strategijos iki 2030 metų pasiūlymą. Pabrėžiamos trys pagrindinės kryptys: saugumas ir atsparumas, paslaugų prieinamumas, klientų mobilumas bei inovacijos. Lietuvos bankas kviečia suinteresuotąsias grupes susipažinti su pasiūlymais ir išsakyti savo nuomonę.
„Mokėjimai yra šalies ekonomikos ir finansų sistemos „kraujotaka“. Pažangios technologijos ir skaitmenizacija suteikia naujų plataus pritaikymo galimybių vartotojams. Mokėjimo paslaugų teikėjai turi būti pasirengę jas pasiūlyti, nepamiršdami ir vartotojų, kuriems sunkiau prisitaikyti. Be to, karas prieš Ukrainą ir kibernetinių atakų grėsmės, sukčiavimo problemos aktualumas lėmė poreikį daug dėmesio skirti saugumui ir mokėjimų infrastruktūros atsparumo didinimui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug reikšmingų pokyčių – Lietuva tapo euro zonos ir bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) nare, todėl gavo galimybę naudotis standartizuotomis europinėmis mokėjimų schemomis ir sistemomis. Tai prisidėjo prie spartaus rinkos augimo: Lietuvoje naudotojams tapo prieinamos ir plačiai paplito naujos mokėjimo paslaugos, kaip antai momentiniai mokėjimai, buvo plėtojama atviroji bankininkystė (mokėjimo inicijavimo, sąskaitos informacijos paslaugos). Greta bankų ir kredito unijų steigėsi nauji rinkos dalyviai – elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
Keitėsi ir mokėjimo įpročiai – gyventojai ir įmonės ėmė intensyviau naudotis elektroninių mokėjimų paslaugomis. Štai 2017 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 160, o 2024 m. – jau 409 vietinių mokėjimų negrynaisiais pinigais operacijos. Minėtu laikotarpiu vietinių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis Lietuvoje skaičius išaugo nuo 277 mln. iki 587 mln., atliktų kredito pervedimų skaičius – nuo 180 mln. iki 476 mln. Itin populiarėja momentiniai mokėjimai: 2024 m. pradžioje Lietuvoje jie sudarė 72 proc. visų tarpbankinių mokėjimų, o euro zonos šalių vidurkis – vos 18 proc.
Per dešimtmetį kilo ir naujų iššūkių. Vien 2024 m. Lietuvos bankų sektorius fiksavo daugiau kaip 13 tūkst. sukčiavimo atvejų, kurių vertė buvo apie 20 mln. Eur. Viena iš kovos su šiuo reiškiniu priemonių yra gavėjo sąskaitos ir pavadinimo tikrinimo paslauga. Ji leis mokėtojui prieš patvirtinant mokėjimą sužinoti, ar gavėjo sąskaita išties priklauso mokėtojo nurodytam gavėjui. Ši priemonė dalį vartotojų apsaugos nuo lėšų pervedimo į sukčių sąskaitas, tačiau vien jos nepakanka, todėl Lietuvos bankas kviečia mokėjimo paslaugų teikėjus diskutuoti dėl papildomų sukčiavimo prevencijos priemonių taikymo.
Strategijoje analizuojamos ir atsiskaitymų ekstremaliomis sąlygomis galimybės. Jau šiuo metu kuriamas sprendimas atsiskaityti mokėjimo kortelėmis nesant interneto ryšio. Siekiama, kad tokios priemonės galėtų būti panaudojamos esant reikšmingiems elektros tiekimo ar ryšio sutrikimams.
Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai paprasta atsidaryti sąskaitą ir naudotis mokėjimo paslaugomis nuotoliniu būdu. Daugeliui vartotojų tai sukuria pridėtinę vertę, tačiau mokėjimams vis labiau keliantis į skaitmeninę erdvę, mažėja galimybių gyventojams naudotis fizinėmis klientų aptarnavimo vietomis. Tai neretai neigiamai veikia finansinių paslaugų prieinamumą socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Lietuvos bankas siekia rasti visoms pusėms priimtinų sprendimų ir nustatyti geriausią praktiką, užtikrinančią, kad mokėjimo paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams.
Lietuvos bankas taip pat siūlo didinti klientų mobilumo galimybes. Tą galima pasiekti supaprastinant sąlygas vartotojams keisti mokėjimo paslaugų teikėjus, jeigu netenkina jų teikiamos paslaugos. Pastarąsias dažniau vertinti paskatintų didesnis įkainių skaidrumas ir informacijos prieinamumas.
Siekdamas skatinti mokėjimo paslaugų plėtrą, Lietuvos bankas pabrėžia europinių mokėjimų sprendimų ir infrastruktūros, kaip pagrindo inovacijoms, panaudojimo svarbą. Pavyzdžiui, kaip alternatyva mokėjimui kortelėmis, fizinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose galėtų būti kitose Europos šalyse jau naudojami momentiniai mokėjimais pagrįsti mokėjimo sprendimai. Taip pat tikimasi bendro rinkos dalyvių sutarimo, kad būtų įdiegta efektyviai veikianti SEPA prašymo sumokėti paslauga, kai lėšų gavėjas (pvz., paslaugų teikėjas arba valstybės įstaiga) mokėtojui atsiunčia jau suformuotą pavedimą su informacija, už ką prašoma sumokėti. Tokiu atveju pastarajam tereiktų tik patvirtinti mokėjimą.
Dalyvauti konsultacijoje ir išsakyti nuomonę dėl Lietuvos mokėjimų rinkos strategijos iki 2030 m. kviečiami visi, kam aktuali mokėjimų tema – mokėjimo paslaugų teikėjai, institucijos, gyventojai, verslas.
Konsultacija vyks iki gegužės 23 d., nuomones ir pasiūlymus galite teikti el. paštu tl.bl@ygetarts-stnemyap.
Konsultacija dėl Lietuvos mokėjimų rinkos strategijos iki 2030 m.
