Šiandien Lietuvos bankas paskelbė 2025 m. antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie rodo, kad:
einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo – nuo 10,3 mln. Eur iki 137,9 mln. Eur ir sudarė 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pokyčiui didžiausią įtaką padarė padidėjęs paslaugų balanso perviršis, kurio neatsvėrė išaugęs pirminių pajamų balanso deficitas. Nežymiam užsienio prekybos balanso deficito padidėjimui (0,6 %) poveikį padarė labiau nei prekių importas sumažėjęs prekių eksportas (atitinkamai 1,8 ir 2,3 %), jis sudarė 1,6 mlrd. Eur. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų eksportui padidėjus 12,8 proc., o paslaugų importui – 7,5 proc. (atitinkamai 710,4 mln. ir 260,6 mln. Eur), paslaugų balanso perviršis išaugo (21,8 %) ir sudarė 2,5 mlrd. Eur;
pirminių pajamų balanso deficitas ūgtelėjo 1,8 karto ir sudarė 755,6 mln. Eur – tai daugiausia nulėmė išaugęs investicinių pajamų balanso deficitas (828,1 mln. Eur), susidaręs dėl padidėjusių reinvesticijų ir dividendų, išmokėtų investuotojams Lietuvoje;
antrinių pajamų balansas iš deficitinio tapo pertekliniu ir sudarė 22,3 mln. Eur. Tam įtakos turėjo iš Europos Sąjungos (ES) gauta finansinė parama valdžios sektoriui.
Palyginkime: prieš metus ESB irgi buvo perviršinis ir sudarė 596,4 mln. Eur, arba 3,1 proc. BVP to meto kainomis (žr. 1 pav.);
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,4 karto ir sudarė 285,5 mln. Eur. Susidariusį perviršį lėmė iš ES struktūrinių paramos fondų gautos lėšos, skirtos investiciniams projektams finansuoti;
ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 1,8 mlrd. Eur, arba –8,8 proc. BVP. Tai lėmė išaugę neigiami grynieji kitų investicijų ir tiesioginių investicijų srautai (atitinkamai 2,9 mlrd. ir 1,2 mlrd. Eur), kurių neatsvėrė teigiamas grynasis portfelinių investicijų srautas (2,1 mlrd. Eur) ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos (204,1 mln. Eur).
Palyginkime: 2024 m. antrąjį ketvirtį grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 2,5 mlrd .Eur, arba 13,1 proc. BVP to meto kainomis (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 2,9 mlrd. Eur, arba –3,6 proc. BVP, prieš metus – 1,2 mlrd. Eur, arba –1,6 proc. BVP to meto kainomis;
Lietuvos bendroji skola užsieniui ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo 69,2 mlrd. Eur, arba 85,4 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –8,2 mlrd. Eur, arba –10,2 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui.
Palyginkime: prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 54,2 mlrd. Eur, arba 71,5 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė sudarė – 9,3 mlrd. Eur Eur, arba –12,3 proc. BVP.
1 pav. ESB ir jį sudarantys srautai, palyginti su BVP
2 pav. Grynieji finansinės sąskaitos investicijų srautai, palyginti su BVP
.png)
Atkreiptinas dėmesys, kad, skaičiuojant 2025 m. antrojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, buvo revizuoti ketvirčio ir mėnesio mokėjimų balansų bei tarptautinių investicijų balansų duomenys nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. pirmojo ketvirčio.
Išsamius mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansų bei skolos užsieniui duomenis galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (117.5 KB download icon)
