Kai kurie darbai yra labiau įtempti nei kiti, o kai kuriuose sektoriuose yra daugiau streso nei kituose. „Euronews Business“ pasižvalgo po Europą, kad sužinotų, kuriose šalyse darbuotojai patiria didžiausią stresą.
Dėl pasaulinio netikrumo ir didėjančio darbo mažinimo gali būti sunkiau susirasti darbą. Tuo pačiu metu dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų žmonėms dar svarbiau išlaikyti esamą darbą, net jei kartais jie patiria per daug streso.
Žalos dėl sužalojimų bendrovė Claims.co.uk parengė ataskaitą, kurioje pabrėžiama, jos nuomone, labiausiai įtempti darbai JK. Ataskaitoje buvo naudojami JK vyriausybės sveikatos ir saugos vadovo (HSE) duomenys.
Duomenys surinko informaciją apie depresijos, streso ir nerimo pasireiškimo dažnį, už kurį respondentas pirmiausia laikė savo dabartinį ar paskutinį darbą.
Remiantis šia informacija, buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai JK patiria didžiausią įtampą, o socialiniai darbuotojai ir socialiniai bei būsto specialistai taip pat jaučia didelį stresą. Beveik vienas iš 50 žmonių teigė, kad jų darbas neigiamai veikia jų psichinę sveikatą.
Kitur Europoje mokymų bendrovės „Lepaya“ Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai Europos darbuotojų patiria stresą. Švietimas ir sveikatos priežiūra buvo du sektoriai, kurie sukėlė didžiausią darbuotojų stresą.
Claims.co.uk atstovas tyrime sakė: „Išvados atskleidžia darbo vaidmenis visoje JK, kurie neigiamai veikia darbuotojų psichinę sveikatą.
„Policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai ir gerovės bei būsto specialistai yra ypač susiję su didesniu streso lygiu.
„Atrodo, kad tokie veiksniai kaip ilgos darbo valandos, didelė atsakomybė ir visuomenei skirti vaidmenys labai prisideda prie neigiamo poveikio darbuotojo psichinei sveikatai.
„Reguliarių pertraukų skatinimas, psichikos sveikatos išteklių siūlymas ir atviro bendravimo skatinimas gali padėti darbuotojams veiksmingiau valdyti savo psichinę sveikatą.
„Lankstus darbo susitarimas (jei įmanoma) ir galimybė naudotis gerovės programomis taip pat yra žingsniai, galintys turėti didelį poveikį mažinant su darbu susijusias ar sukeltas psichikos sveikatos problemas.
Gyvenimo ir darbo pusiausvyros trūkumas
Kai kuriais atvejais didžioji dalis darbo streso kyla dėl to, kad ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo tampa vis labiau neryškios, iš dalies dėl to, kad daugėja nuotolinio darbo. Daugeliu atvejų dėl darbo tipo ir pramonės taip pat sunkiau būti visiškai nepasiekiamam, pavyzdžiui, pagalbos tarnyboms.
Toddas Davisonas, Purbeck asmens garantijų draudimo MD, taip pat sakė „YouGov“ apklausoje: „Visiškai išsijungti kai kuriems žmonėms nėra pasirinkimas. Tai ypač pasakytina apie mažas įmones, su kuriomis bendradarbiaujame – jei esate aistringas savo darbui, tai nesibaigs 17 val. kiekvieną vakarą arba prasidėjus atostogoms.
Švietimas ir sveikatos priežiūra vieni labiausiai įtemptų darbų Europoje
Lepaya tyrimas parodė, kad 56% Nyderlandų darbuotojų apibūdino save kaip stresą, o 67% darbuotojų Belgijoje. Apie 70 % JK darbuotojų taip pat teigė, kad patiria stresą, taip pat 71 % Vokietijos darbuotojų.
Vokietijoje švietimas, automobilių gamintojų sektorius, sveikatos priežiūra, viešosios paslaugos ir finansai buvo vieni iš labiausiai įtemptų sektorių.
Darbuotojai Nyderlanduose taip pat balsavo už sveikatos priežiūrą, švietimą ir viešąsias paslaugas kaip vienus labiausiai įtemptus sektorius, taip pat maitinimo, informacijos ir ryšių darbus.
JK, be policijos, socialinių, rūpybos ir būsto darbų, slaugytojų darbai taip pat buvo laikomi vienu iš didžiausią stresą sukeliančių darbų. Darbas švietimo srityje taip pat pateko į šį sektorių, paveikdamas pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo mokytojus.
Darbo vietos, susijusios su žmogiškaisiais ištekliais ir nacionalinės vyriausybės administracinėmis pareigomis, taip pat patyrė didelį stresą.
Pasak 29 % Lepaya apklaustų olandų darbuotojų, pats darbuotojas daugiausia buvo atsakingas už didelio darbinio streso išsprendimą arba jo prevenciją. Tokiai nuomonei pritarė 47% Belgijos darbuotojų, taip pat 49% JK ir 51% Vokietijos darbuotojų.
Tačiau apie 57 % olandų darbuotojų taip pat atskleidė, kad norėtų gauti daugiau darbdavių pagalbos įveikiant stresą darbe, o 57 % Vokietijos darbuotojų taip pat jaučia tą patį. Su tuo taip pat sutiko 67 % Belgijos darbuotojų ir 65 % JK darbuotojų.
HSE vykdomoji direktorė Sarah Albon HSE svetainėje sakė: „Su darbu susijusio streso prevencija arba jo pašalinimas gali suteikti didelės naudos darbuotojams, pagerinti jų darbo patirtį ir bendrą sveikatą; taip pat darbdaviams, įskaitant didesnį produktyvumą, mažesnį pravaikštų skaičių ir sumažinta darbuotojų kaita“.
Londonas ir Amsterdamas yra vieni iš labiausiai išdegusių miestų Europoje
„Instant Offices“ atliktas tyrimas parodė, kad 91% britų darbuotojų per pastaruosius metus patyrė „didelį ar ekstremalų“ stresą.
Maždaug 20 % JK darbuotojų šiuo laikotarpiu taip pat turėjo išeiti iš darbo dėl šio streso poveikio psichinei sveikatai.
Tyrimas buvo pagrįstas „Google“ paieškų, susijusių su perdegimo jausmu, įskaitant perdegimą darbe, skaičiumi.
Londone per mėnesį buvo atlikta 2 240 „Google“ paieškų su perdegimu susijusiomis temomis. Kiti Europos miestai, tokie kaip Amsterdamas ir Berlynas, taip pat buvo netoli – atitinkamai 520 ir 420 „Google“ paieškų šiomis temomis per mėnesį.
Kai kurios iš pagrindinių didelio streso, kuris kartais gali sukelti perdegimą, priežasčių buvo didelis darbo krūvis, taip pat nemokamų užduočių skaičiaus padidėjimas. Prie to prisidėjo ir nuolatinis per didelis neapmokamų viršvalandžių darbas, taip pat izoliacijos jausmas darbe.
Panašiai daug streso sukėlė nerimas dėl darbo saugumo ir atleidimo, taip pat dėl finansinių rūpesčių priimti daugiau apmokamo darbo. Kai kuriais atvejais streso lygį gerokai padidino ir kolegų bauginimas bei patyčios.
Perdegimo požymiai buvo sunkumai susikaupti, tikslų praradimas iš akių, sumažėjęs pasididžiavimo savo darbu jausmas ir motyvacijos praradimas.
Kiti požymiai yra nuovargis, nusivylimas, nepaaiškinami galvos skausmai, apetito ar miego įpročių pokyčiai ir kt.