Antoine’as Goujardas ir Timo Leideckeris
Graikijos ekonomika gerai atlaikė pastarąsias krizes, o nuo 2021 m. pradžios BVP augimas viršijo euro zoną. Atslūgus priešpriešiniam vėjui, ekonomika kyla: labai didėja konkurencingumas, auga investicijos ir aukštųjų technologijų eksportas, o nedarbo lygis yra istoriškai žemas. Dėl tvirto augimo, infliacijos ir fiskalinio konsolidavimo valstybės skolos lygis labai sumažėjo, o Graikija 2023 m. atgavo savo valstybės skolos investicijų lygio reitingą. Tikimasi, kad BVP augimas ir toliau viršys euro zoną per ateinančius dvejus metus, o realiosios pajamos ir Europos fondų, remiančių investicijas.
Nors Graikijos rezultatai buvo geri, įmonės augimo ir inovacijų skatinimas tebėra pagrindinis iššūkis, padedantis palaikyti ilgalaikį gyvenimo lygio padidėjimą. Kaip pabrėžiama 2024 m. EBPO Graikijos ekonominiame tyrime (EBPO, 2024 m.), nepaisant pastarojo meto pagerėjimo, produktyvumas 2023 m. išliko 40 % mažesnis už EBPO vidurkį, o tai rodo veiklos spragą, matomą visuose ekonomikos sektoriuose. Verslo investicijos po Didžiosios finansų krizės sumažėjo ir pastaraisiais metais tik pradėjo atsigauti (1 pav.). Verslo sektoriuje labiau nei daugelyje kitų EBPO šalių dominuoja labai mažos ir mažos įmonės, kurios dažnai stengiasi išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes, diegti naujoves ir augti. Įgūdžių trūkumas yra didelis ir trukdo įmonėms augti ir diegti naujas technologijas. Taip yra nepaisant didelio, nors ir mažėjančio, 9,8 % nedarbo 2024 m. spalio mėn., ir tai rodo, kad daugelis darbuotojų neturi įmonėms reikalingų įgūdžių. 2024 m. EBPO Graikijos ekonomikos apžvalgoje nurodytos trys politikos sritys, kuriose tolesni veiksmai galėtų padėti stiprinti įmonių augimą ir inovacijas.
1 paveikslas. Nepaisant pastarojo meto pažangos, verslo investicijos ir inovacijos išlieka mažos
Šaltinis: A grupė: Eurostatas (2024 m.) Nacionalinių sąskaitų duomenų bazė ; B grupė: EBPO (2024), Verslo įmonių MTTP išlaidos.
Viena iš sričių, kurioje dar reikia reformų, yra toliau šalinti reguliavimo naštą. Graikijos reguliavimo sistema pastaraisiais metais tapo palankesnė verslui, o EBPO produktų rinkos reguliavimo rodiklis buvo didžiausias 2018–2023 m. Tačiau profesinėms paslaugoms taikomi ribojantys reglamentai ir stabdo verslo naujoves. Priemonės, leidžiančios nustatyti ir peržiūrėti sudėtingus reglamentus, taikomos, tačiau dar turi būti išnaudotos visas jų potencialas. Vienas iš būdų į priekį būtų reguliavimo poveikio vertinimų kokybės ir apimties gerinimas bei galiojančių teisės aktų peržiūros formalizavimas kartu su suinteresuotosiomis šalimis. Pavyzdžiui, Danija tai daro gerai su savo verslo forumu geresniam reglamentavimui. Be to, Graikija taip pat galėtų sumažinti reguliavimo naštą, atsirandančią dėl naujų teisės aktų, sistemingiau įgyvendindama esamas kokybės kontrolės ir konsultacijų taisykles. Siekiant toliau gerinti verslo aplinką, labai svarbu užtikrinti veiksmingas ir savalaikes konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujų teisės aktų projektų.
Kitas svarbus būdas bus padidinti dabartinę darbo jėgą ir tobulinti įgūdžius. Geresnis jaunimo, moterų ir užsienyje gimusių darbuotojų aktyvinimas padidintų našumą ir užimtumą, taip pat suteiktų darbuotojams įgūdžių, kurių reikia greitai kintančioms technologijoms. Profesinis švietimas ir mokymas turėtų būti toliau plėtojamas didinant gamybinę praktiką ir darbdavių vaidmenį rengiant mokymo programas. Privalomos stažuotės įdiegimas 2024 m. ir socialinių partnerių tiesioginis įtraukimas į profesinio mokymo planavimą yra sveikintini žingsniai, tačiau yra erdvės geriau derinti mokyklos ir darbo programas. Vokietija ir Šveicarija gali duoti naudingų pamokų. Politika, skirta remti jau esančius darbo rinkoje, vadinamoji „aktyvi darbo rinkos politika“, vis dar per daug orientuota į mažai efektyvias tiesiogines darbo vietų kūrimo programas, o dalis šių išlaidų galėtų būti nukreipta į darbuotojų mokymo programas ir bedarbių, tuo pačiu reguliariai vertinant ir sertifikuojant mokymo paslaugų teikėjų kokybę. Taip pat turėtų būti pašalintos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma toliau plečiant vaikų priežiūros įstaigas ir palengvinant ankstesnio mokymosi ir užsienyje įgytų įgūdžių pripažinimą.
Graikijos įmonės galėtų stiprėti, padidindamos savo galimybes gauti finansavimą. Mažos verslo investicijos, įskaitant mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, riboja augimo perspektyvas, o tiesioginių užsienio investicijų poveikis vietinėms įmonėms yra ribotas. Graikija plačiai naudojosi paskolų garantijų ir subsidijuojamo skolinimo programomis, kad pagerintų galimybes gauti finansavimą, tačiau šios programos turėtų būti reguliariai vertinamos, kad būtų išvengta rizikos, kad mažo našumo įmonėse užsiblokuotų ištekliai ir išstumtų alternatyvūs finansavimo šaltiniai. Bankų būklė labai pagerėjo, tačiau neveiksnių paskolų pozicijos bankų sektoriuje ir paskolas aptarnaujančiose įmonėse išlieka didelės. Sutrumpinus teismo procedūrų trukmę, remiantis neseniai priimtu bankroto įstatymu ir 2024 m. teismų sistemos reforma, būtų galima restruktūrizuoti neveiksnų turtą. Didėjant ES ir nacionaliniam verslo inovacijų ir verslumo finansavimui, reguliarūs vertinimai taip pat bus labai svarbūs siekiant padidinti viešųjų paskatų verslo inovacijoms veiksmingumą.
Našumo ir inovacijų didinimas yra ne tik trumpalaikis Graikijos prioritetas – tai būtina siekiant tvaresnio ir integracinio augimo, ypač senstant Graikijos gyventojams ir mažėjant darbingo amžiaus žmonių daliai.
Nuoroda:
EBPO (2024 m.),EBPO ekonomikos tyrimai: Graikija 2024 mEBPO leidyba, Paryžius, https://doi.org/10.1787/a35a56b6-en
