Laura Betschka, Natalia García Soto ir Max Glanville.
Šis tinklaraštis yra pagrįstas 2024 m. gruodžio mėn. išleisto EBPO Ekonominės perspektyvos redakcine medžiaga ir 1 ir 2 skyriais..
Per pastaruosius kelerius metus pasaulio ekonomika demonstravo nepaprastą atsparumą, nepaisant didelių sukrėtimų, tokių kaip pandemija ir energijos krizė. Rezultatai įvairiose šalyse labai skyrėsi. Jungtinėse Valstijose augimas išliko ypač tvirtas, jį skatino privatus vartojimas ir realaus darbo užmokesčio padidėjimas. Priešingai, daugelis kitų išsivysčiusių šalių, ypač Europoje, patyrė lėtesnį augimą ar net susitraukimus. Indonezija ir Indija toliau sparčiai augo. Neseniai paskelbtoje EBPO ekonomikos perspektyvoje prognozuojame, kad pasaulio BVP augimas sieks 3,2 %, o 2025 ir 2026 m. šiek tiek padidės iki 3,3 % (1 pav.).
1 pav. BVP prognozės pagal EBPO Ekonominės perspektyvos 2024 m. lapkričio mėn
Pastaba: pataisymai, susiję su naujausiais 2024 m. gegužės mėn. ekonominės perspektyvos įvertinimais. Indijos prognozės pagrįstos fiskaliniais metais, prasidedančiais balandžio mėn. Pasaulio ir EBPO suvestiniai rodikliai naudoja slenkančius nominalaus BVP svorius pagal perkamosios galios paritetus.
Šaltinis: OECD Economic Outlook 116 duomenų bazės; ir OECD Economic Outlook 115 duomenų bazė.
Daugumoje išsivysčiusių ir besivystančių rinkų ekonomikų, įtrauktų į EBPO ekonomines perspektyvas, infliacija grįžo į centrinio banko tikslus. Tuo pat metu darbo rinkos atsipalaiduoja, tačiau iš esmės tebėra įtemptos, o nedarbo lygis daugelyje šalių tebėra netoli istorinių žemumų. Dėl tokio įtempimo darbo rinkoje ir mažėjančios infliacijos daugelyje šalių stabiliai augo realusis darbo užmokestis. Tačiau daugelyje išsivysčiusių ekonomikų vartojimo augimas tebėra lėtas. Prie to prisidėjo ir tai, kad vartotojų pasitikėjimas vidutiniškai išlieka žemas tiek išsivysčiusiose, tiek besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. EBPO Ekonominės perspektyvos tyrimas rodo, kad padidėjusios maisto ir energijos kainos ypač pablogina vartotojų nuotaikas, nes namų ūkiai yra ypač jautrūs šioms būtiniausioms išlaidoms. Daugelyje šalių kainos maistui ir energijai išaugo labiau nei namų ūkių pajamos nuo COVID-19 pandemijos, todėl pragyvenimo išlaidos padidėjo.
Pastaba: Ekonominės perspektyvos 116 namų ūkių disponuojamų pajamų įverčiai naudojami paskutiniais ketvirčiais tose šalyse, kuriose disponuojamų pajamų duomenų nėra iš oficialių šaltinių. Energija apibrėžiama kaip „Elektros, dujų ir kito kuro“ ir „Asmeninio transporto įrangos eksploatavimo“ suma.
Šaltinis: OECD Economic Outlook 116 duomenų bazė; EBPO vartotojų kainų duomenų bazė; ir EBPO skaičiavimai
Santykinai palanki pradinė perspektyva slepia didelę neigiamą riziką:
- Didėjanti prekybos įtampa: Pastaraisiais dešimtmečiais prekyba buvo pagrindinė pasaulinio augimo, darbo vietų kūrimo ir mažėjančio skurdo varomoji jėga. Didėjanti prekybos įtampa ir didėjantis protekcionizmas gali sutrikdyti tiekimo grandines, padidinti vartotojų kainas ir neigiamai paveikti augimą.
- Atnaujintas geopolitinės įtampos ir konfliktų eskalavimas gali sutrikdyti prekybos ir energijos rinkas, gali paskatinti infliaciją ir apriboti ekonomikos augimą.
- Didelis valstybės skolos lygis: Kai kurios besiformuojančios rinkos ekonomikos ir mažas pajamas gaunančios šalys dabar patiria skolų bėdą arba joms kyla didelė jų rizika. Valstybės skola taip pat kelia didelį susirūpinimą išsivysčiusioms ekonomikoms. Senėjanti visuomenė, padidėjusios išlaidos gynybai ir investicijos, reikalingos ekologiškam perėjimui, sustiprina šiuos iššūkius.
- Finansų rinkos nepastovumas: Neigiamos staigmenos gali paskatinti staigias akcijų ir obligacijų rinkos korekcijas, padidėjusį nepastovumą ir sisteminę riziką, ypač vis labiau tarpusavyje susijusiame nebankinių finansų įstaigų tinkle.
Politika atlieka pagrindinį vaidmenį valdant riziką ir atveriant stipraus, atsparaus ir tvaraus augimo perspektyvas. Tam reikia suderintų pinigų, fiskalinės ir struktūrinės politikos veiksmų.
Infliacijos spaudimui toliau mažėjant, centriniai bankai turėtų ir toliau švelninti pinigų politiką. Vis dėlto centriniai bankai turi veikti atsargiai, atsižvelgti į gaunamus duomenis ir nuodugniai įvertinti politikos veiksmus. Nesugebėjimas tvariai suvaldyti infliaciją padidintų riziką augimui ir realioms pajamoms.
Vyriausybės turi įdiegti patikimas fiskalinio konsolidavimo strategijas. Fiskalinis atsargumas yra labai svarbus esant dideliam valstybės skolos lygiui ir didėjančiam išlaidų spaudimui. Vyriausybės turi suderinti mažėjančią fiskalinę įtampą ir tvarų ekonomikos augimą.
Specialiame neseniai paskelbtos EBPO Ekonominės perspektyvos skyriuje pagrindinis dėmesys skiriamas darbo jėgos trūkumui – svarbiam daugelio ekonomikų iššūkiui. Darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo ir sustiprėjo pandemijos metu. Nors darbo rinkos atsipalaiduoja, daugelyje sektorių, ypač sveikatos ir ilgalaikės priežiūros bei informacinių technologijų, trūksta. Vidutiniškai viena iš keturių įmonių EBPO šalyse praneša apie didelį darbo jėgos trūkumą, kuris apibūdinamas kaip sunkumai užpildant visas arba daugumą laisvų darbo vietų. Toks trūkumas, ypač daug technologijų naudojančiose įmonėse, trukdo plėsti verslą ir diegti našumą didinančias inovacijas. Dėl visuomenės senėjimo, dėl kurio mažėja darbo jėgos, darbo jėgos trūkumo problema gali dar labiau paaštrėti.
Pastaba: tyrimas apima įmones, kuriose dirba 10 ar daugiau darbuotojų visuose ekonomikos sektoriuose, išskyrus žemės ūkį, komunalines paslaugas, finansines paslaugas, viešąjį administravimą, švietimą, namų ūkių gamybą ir ekstrateritorinių subjektų veiklą, Brazilijoje, Pietų Afrikoje ir 34 EBPO šalyse ( visos, išskyrus Estiją, Islandiją, Latviją ir Liuksemburgą). Apklausa buvo administruojama 2024 m. kovo–rugpjūčio mėn. kaip internetinė apklausa, kurioje dalyvavo apie 500–1000 subjektų kiekvienoje šalyje, atrinkta pagal sluoksnius, atspindinčius įmonės priklausomybę pagal sektorių ir jos dydžio kategoriją. Darbo jėgos trūkumas apibrėžiamas kaip tai, ar įmonės per pastaruosius 24 mėnesius susidūrė su įdarbinimo sunkumais (taip/ne). Didelis darbo jėgos trūkumas apibrėžiamas kaip sunkumai užpildyti visas arba daugumą laisvų darbo vietų.
Šaltinis: Filippucci, Laengle ir Marcolin (2025 m., pasirodys), remiantis pasaulinio forumo produktyvumo darbdavių tyrimo duomenimis.
Siekiant sumažinti augimo kliūtis dėl darbo jėgos trūkumo, pagrindiniai politikos prioritetai apima darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, daugiausia dėmesio skiriant mokymuisi visą gyvenimą ir skaitmeninių įgūdžių mokymui, siekiant pagerinti įgūdžių pasiūlą ir spręsti neatitikimus. Be to, moterų dalyvavimo didinimo politika, pvz., kokybiškų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų teikimas ir lyčių pusiausvyros profesijose skatinimas. Tikslinė migracijos ir integracijos politika taip pat galėtų padidinti darbo jėgos pasiūlą, įskaitant leidimų gyventi apribojimų sušvelninimą ir užsienio diplomų pripažinimo pagreitinimą. Užtikrinant, kad mokesčių ir pašalpų sistemos būtų sukurtos taip, kad būtų skatinamas darbas, įskaitant tikslingas dirbančiųjų išmokas ir pašalinus numanomą šališkumą prieš antrąjį darbo užmokestį, galima dar labiau padidinti darbo jėgos dalyvavimą. Kitos politikos sritys, į kurias reikia atsižvelgti, yra jaunimo dalyvavimo skatinimas skatinant profesinį mokymą ir vyresnio amžiaus darbuotojų išlaikymas skatinant sveiką senėjimą ir pensijų reformas.
Apibendrinant, nors tikimasi, kad pasaulio ekonomika išliks atspari, neapibrėžtumas dėl pagrindinio augimo scenarijaus yra didelis. Per trumpą laiką politikos formuotojams labai svarbu užtikrinti makroekonominį stabilumą užtikrinant, kad infliacija būtų tvariai suderinta su centrinio banko tikslais ir užtikrinant tvarius viešuosius finansus. Vidutinės trukmės laikotarpiu pastangos turėtų būti sutelktos į augimo potencialo didinimą skatinant daugiašalį dialogą ir plataus užmojo struktūrines reformas, pavyzdžiui, investuojant į infrastruktūrą, reformuojant migracijos politiką ir kuriant konkurencijai palankią reguliavimo aplinką.
Nuoroda
EBPO (2024 m.), EBPO Ekonominės perspektyvos, 2024 m. tomas, 2 leidimas: Atsparumas neaiškiais laikaisEBPO leidykla, Paryžius, https://doi.org/10.1787/d8814e8b-en.
